Titulinis Naujienos Žmonių saugumui – bendros VRM ir savivaldybių pastangos
Įvertinimas
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su šalies savivaldybių merais ir aptarė naujo vietos savivaldos modelio įgyvendinimą, valstybės tarnybos pertvarkos aktualijas, taip pat savivaldybių vaidmenį užtikrinant viešąjį saugumą.
Pasak ministrės, savivalda yra pirmoji civilinės saugos grandis, nes dauguma ekstremaliųjų situacijų ir įvykių suvaldoma vietos lygmenyje.
„Užtikrinti viešąjį saugumą galime tik bendromis pastangomis su savivaldybėmis. Būtinas aktyvus savivaldybių įsitraukimas civilinės saugos, priešgaisrinės saugos, nusikaltimų prevencijos srityse. Paraginau merus plėsti priedangų, o taip pat perspėjimo sirenų tinklą, atėjus laikui savivaldybėse atsakingai parinkti kompetentingus parengties pareigūnus, taip pat skirti ypatingą dėmesį švietimui, gyventojų savisaugos stiprinimui“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.
Metų pradžioje įsigaliojo naujasis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, kuris numato, kad pagrindinis asmuo, atsakingas už civilinę saugą savivaldybės lygiu, yra meras. Teisiniu požiūriu tai nauja atsakomybė, nes anksčiau už civilinės saugos sritį atsakė savivaldybės administracijos direktorius.
Aptartas ir priešgaisrinės saugos stiprinimas. Vidaus reikalų ministerija parengė valstybinio gaisrų prevencijos veiksmų plano pakeitimus, kuriais siekiama į gaisų prevenciją dar labiau įtraukti savivaldą. Metų pradžioje startavo ministerijos inicijuotas pilotinis priešgaisrinės saugos modelis – Radviliškio r. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos buvo prijungtos prie valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Ministrės teigimu, pilotinis modelis vyksta sklandžiai ir tikimasi, kad savivaldybės jau dabar apsvarstys galimybę savanoriškai apjungti ugniagesių pajėgas į vieningą sistemą.
Merams taip pat pristatytas ministerijos parengtas Teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevencijos modelis, kuris leis nusitaikyti į nusikaltimų priežastis ir spręsti problemas savivaldybių lygmeniu. Savivaldybių vaidmuo įgyvendinant prevenciją čia bus esminis.
Merų kadencijos pradžia sutapo su naujo vietos savivaldos modelio startu. Ministrės teigimu, naujo modelio įgyvendinimo pradžia buvo sėkminga, nes buvo tinkamai pasiruošta – sureglamentuotas pereinamasis laikotarpis, suintensyvintas bendradarbiavimas su Lietuvos savivaldybių asociacija, teikiamos nuolatinės konsultacijos savivaldybėms ir ministerijoms, diegiančioms dabartinį modelį į esamą sistemą. Vidaus reikalų ministerija šiuo metu renka duomenis iš savivaldybių ir prireikus tobulins vietos savivaldos modelį.
Svarbius pokyčius savivaldai atneš ir ministerijos inicijuota valstybės tarnybos pertvarka. Sisteminiai siūlymai tobulinti valstybės tarnybą apima vadovų įgalinimą, valstybės tarnautojų kompetencijų stiprinimą, naujų atlygio politikų ir gerosios valdysenos praktikų diegimą viešajame sektoriuje. Seimui priėmus naują Valstybės tarnybos įstatymo redakciją, jau nuo š. m. liepos 1 d. didėtų merų atlyginimai.
Ministrė pakvietė savivaldybes aktyviai dalyvauti Vidaus reikalų ministerijos ir Europos Tarybos Gerojo valdymo centro projekte EloGE (European Label of Governance Excellence), kurio metu vertinama savivaldybės atitiktis dvylikai gero demokratinio valdymo principų. Pirmą kartą Lietuvos savivaldybės tokią galimybę turėjo 2019 m., kuomet norą dalyvauti buvo pareiškusios 35 savivaldybės. 24 iš jų pabaigė procesą, o 14 surinko reikiamą balų skaičių ir buvo pripažinta, kad šių savivaldybių valdymas atitinka gero valdymo principus.
