Mažai, kas žino, kad Anykščių rajone Nepriklausomybės pradžioje buvo rastas retas archeologinių dirbinių kompleksas, jį aprašė istorikas Gintautas Zabiela.
Svarbūs radiniai rasti 1928 m. rugpjūčio 8–11 dienomis Černaučyznoje (išnykęs kaimas Anykščių rajono Debeikių seniūnijoje). Tuomet iš Nuoskynų miške esančio Domo Jakštonio sklypo, vadinamo Gudės lauku, vyrai pamatams akmenis. Atvertę vieną akmenį po juo rado krūvą gražiausiai išsilaikiusių geležinių dirbinių, bangele puoštų puodo šukių ir kitokių dalykų.
Surastus dirbinius radėjai išsidalijo, ir jie būtų pradingę mokslui, jei ne vietos mokytojas Pranas Putrimas. Jis surinko dalį senienų, kurias nufotografavo tuometinis Vyžuonų fotografas Finkelis. Nuotrauką ir 7 išlikusius dirbinius 1969 m. liepos 3 d. P. Putrimo brolis Kazys Putrimas padovanojo Utenos kraštotyros muziejui. Išmelioruota radimvietė buvo lokalizuota tik 1988 m. pagal nuotrauką ir išlikusius duomenis apie radinius nustatyta, kad Černaučyznoje buvo rasta virš 43 vienetų senienų: geležinis kalavijas, 2 įmoviniai ir įtveriamieji ietigaliai, 4 peiliai, 3 ylos, 2 skustuvai, 2 balno kilpos, 2 pentinai su spygliais, 4 kirviai, stilius, diržo apkaustai, 2 atriestais galais ir 6 ovaliniai skiltuvai, cilindrinės spynos raktas, kilpa, sagtis, grandis, neaiškus tordiruotas dirbinys bei 4 molinių puodų šukės.
Bene įdomiausias iš jų yra kalavijas. Jis diašmenis, apie 86 cm ilgio (šiuo metu jo smaigalys nulūžęs), 2–5 cm pločio geležte, siaurėjančia smaigalio link, su grioveliais šonuose. Restauruojant išlikusią jo geležtę abiejuose jos šonuose aptikti lotyniški įrašai. Anot tokius įrašus tyrinėjusio rusų mokslininko Donato Drboglavo, tai krikščioniškų sakralinių formuluočių pirmosios raidės.
Černaučyznos radiniai sudaro vieną kompleksą, po akmeniu patekusį vienu metu. Tas įvyko maždaug XIII a. viduryje. Greičiausiai tai buvo po sėkmingo karo žygio į Livoniją dievams sudėta auka.
NYKŠČIAI
Šaltinis: Nyksciai
