“Būsit Vilniuje, būtinai nuvažiuokite į legendinius “Fabus” šašlykų. Tokių šašlykų, patikėk manim, gyvenime niekur nebūsi valgęs.”
Dabar bandau prisiminti kas man tą rekomendaciją taip įtikinamai pateikė, kad jos nepatikrinę nuvykome pietų. Prisiminęs būtinai padėkosiu, gal galvos ir nenusuksiu, bet panašų šposą tikrai iškrėsiu.
Kaip supratote iš pirmų sakinių persmelktų “džiugesio” akordais mes ta rekomendacija pasinaudojome.
Ir jei ne ta pompastiška rekomendacija vos užėję ir pamatę interjerą būtume iškart apsisukę ir išėję, bet smalsumas paskanauti tų legendinių šašlykų paėmė viršų. Interjeras šaltas ir tinkamas alaus bokalui išlenkti užsikandant kepta duona su sūriu. Tikrai tikėjausi kažko įdomesnio. Bet atvažiavome gi ne interjero vertinti, o šašlykų.
Kol Katinienė vartė meniu aš nusprendžiau užsukti į WC patalpą rankų nusiplauti. Greičiausiai kažkas buvo tualete numiręs, o tą baisų lavono tvaiką buvo bandoma nuslopinti chlorkalkių pagalba. Tualete stovėjo toks tvaikas, koks stovi viešuosiuose neprižiūrimuose tualetuose. Tad prisiminęs jog rankinėje turiu šlapių servetėlių nusprendžiau jame neužsibūti.
Grįžęs prie stalo įkalbėjau šlapiomis servetėlėmis pasinaudoti ir Katinienę, nes jei ji būtų nuėjusi ir pamačiusi švarą tualete, o dar tas rėžiantis nosį tvaikas, mano norai paskanauti šašlykų būtų nuėję velniui ant uodegos.
Meniu trumpai apibūdinsiu tradicine savo fraze, kurią naudoju kai pamatau meniu primenančius seną telefonų knygą. Tokie meniu buvo kuriame prieš 20 metų tam, kad dideliu pasirinkimu būtų galima įtikti visiems klientams, net patieks įnoringiausiems.
Tad turėdamas pagrindinį tikslą – šašlykus, kiek papildę užsakymą, pirmų sulaukėme sriubų.
Matydamas mažas patiekalų kainas aš visada sakau, nieko nereikia tikėtis, bet vis tiek apmaudu, net ir mokant už sriubas nepilnus du eurus gauti turinį, kurį gali valgyti tik iš bėdos ar savaitę marintas badu.
Vištienos sriuba – 1,80€
Katinienė įmerkusi šaukštą į vištienos su makaronais sriubą ilgai ją maišė, bandydama taip išskirstyti sriubos paviršiuje plaukiojančius riebalus. Nuotraukomis perteikti tai ką matėme gyvai nelabai pavyko. Bet pirma ką pamaniau, kad virdami sriubą į puodą šliūkštelėjo kelis litrus aliejaus, nes koks sultinys nuverda verdant vištieną aš puikiai žinau.
Vengriška sriuba – 1,90€
Vengriška sriuba bendro su jos bendravarde turėjo tik pavadinimą. Nuoviras silpnas, ir akivaizdžiai trūko sriubai prieskonių.
Tad pamakalavę kiek sriubas, nustūmėme jas į šoną.
Keista bet pirmas mūsų stalą pasiekė kiaulienos šašlykas, o Katinienės užsakytą kepsnį iš dienos meniu kartu patiekti nesugebėjo.
Kiaulienos šašlykas – 9,90€
Lavašas – 1,30€
Daržovių rinkinys – 1,80€
Padažas – 0,60€
Bendra suma už šašlyką gaunasi – 13,60€. Meniu rašo, kad mėsą skaičiuoja gramais (100g. – 2,90€). Kaip ir viskas gerai. Bet kodėl turint tokį skaičiavimą padavėja nepasiteirauja kiek to šašlyko aš norėsiu: daugiau ar mažiau? Tada virtuvėje būtų galima dėti gabaliuku mažiau ar keliais daugiau. Bet tada būtų daugiau darbo tiek padavėjai tiek virtuvei. O dabar varai iš akie pagal nuotaiką ir nesuki sau galvos.
O gal ji mėsos kiekį nustato pagal kliento išvaizdą savo nuožiūra? Matyt pažiūrėjo į mane riebų, gerai įmitusį, ir nusprendė, kad tam reikia nepagailėti mėsos.
Bet įdomiausia prasidėjo kai pradėjau valgyti šašlyką. Nors vizualiai ant mėsos žuvies prieskonių kaip ir nesimatė, bet šašlyko visų gabaliukų skonis turėjo žuvies poskonį. Tai greičiausiai spėju iškeptas šašlykas virtuvėje prieš nuguldamas į man skirtą lėkštę turėjo trumpą sąlytį su kepta žuvimi.
Tad legendiniu skoniu mane galėjo nudžiuginti tik marinuoti svogūnai. Bet šašlykas, man nemėgstančiam žuvies, jokio įspūdžio nepadarė.
Juokingiausia buvo su Katinienės užsakytu kepsniu. Jį atnešė po gerų dvidešimties minučių nuo to laiko kai buvo patiektas mano šašlykas.
Katinienė net buvo pradėjusi juokauti, kad virtuvėje pritrūko mėsos ir kažkas išlėkė į parduotuvę jos nupirkti. Arba gal kolektyvas matydamas, kad mes paveiksluojame visus atnešamus patiekalus, nusprendė mus nustebinti bent patiekdami karališkai paskutinį patiekalą.
Ir ką jūs manote? Nustebino, taip kad dar dabar prisiminusi tą kepsnį Katinienė žiaukčėja.
Kiaulienos kepsnys – 3,60€
Žvelgdamas į Katinienei patiektą šedevrą bandžiau prisiminti ar kokioje valgykloje man teko stebėti tokį paliegėlį.
Bet net sukaupęs visus pasąmonės klodus ir juose gerai panaršęs nieko panašaus neradau.
Žinoma kaina tokia, kad kažko įspūdingo tikėtis ir negali, bet po nevalgytos sriubos liko tik pakrapštytas ir kepsnys. Nes paniruotė buvo beveik vien iš kiaušinio. Gal kažkiek tam surišimo procesui buvo naudoti ir miltai.
Tad geriau aš jau sumoku dvigubai brangiau, bet bent kažką suvalgau per dienos pietus.
Reziumuoju. Kaip ir minėjau belieka surasti tą kas man šią rekomendaciją davė. Gal tas žmogus čia lankėsi tais laikais kai ši vieta klestėjo ir mynė savo pirmus metus šiame versle, ir tai darė su meile, bet šių dienų “Fabai” mano nuomone tinka ne žmones maitinti, o juos gąsdinti.
Kas liečia aptarnaujantį personalą, tai bėgiojo daug ir kas skaudžiausia be tikslo. Net prie mūsų stalo kelis kartus buvo priėjusi padavėja, spėju net pati nesuprato ko ir kam. Mes tokį darbą vadinami: didelio darbo imitacija. Kai žmogus atlieka daug veiksmų, kurie galutiniam rezultatui jokios naudos neturi. Ir man dažniausiai tada gaila padavėjų kojų, kurių jie nesaugoja…
Kadangi mane su Katiniene jie išgąsdino, tai nuo dabar į rekomendacijas žiūrėsime atsakingiau ir prieš vykdami jų tikrinti visų pirma parinksime daugiau informacijos apie rekomenduotą maitinimo įstaigą.
Vertindamas 1/5 gailiuosi, kad mano vertinimo sistemoje nėra minusinio balo, ir nėra fizinės galimybės visą ten sugaištą laiką pamiršti. Nes artėja vasara ir prisipažinsiu į siūlomus paskanauti šašlykus pirmus mėnesius žiūrėsiu su baime….
“Fabai”
Ateities g. 21, 06326 Vilnius
