Tačiau VMI savo ruožtu tvirtina, kad teisingai mokėti mokesčius yra verslininkų prievolė, tačiau žada nebausti verslininkų už ankstesniais metais nesumokėtą akcizą.
Kuršių ir Kauno mariose, Nemune, Neryje ir kituose didesniuose šalies vandens telkiniuose, kur galima komercinė laivyba ir žvejyba, dešimtmečius laivų savininkai naudojo kurą nemokėdami akcizo.
Šiandien aiškėja, kad tai buvo daroma nelegaliai. Akcizų įstatymo 43 staipsnyje rašoma, kad nuo akcizų atleidžiami laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Sąjungos vandenyse tikslams (įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus asmeniniams poreikiams naudojamiems laivams. Taip pat laivas turi atitikti dar du kriterijus – būti naudojamas komerciniais tikslais ir už atlygį.
Tačiau pasirodo, kad Lietuvos vidaus vandenys mokesčių požiūriu nėra laikomi Europos Sąjungos vandenimis.
Teismo sprendimai
VMI Akcizų administravimo departamento direktorius Žygintas Grekas teigia, kad, siekiant padėti mokesčių mokėtojams tinkamai vadovautis įstatymu ir susipažinti su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, šių metų sausio 31 d. buvo parengtas Akcizų įstatymo 43 str. 1 d. 2 p. apibendrintas paaiškinimas (komentaras).
Anot jo, komentare išdėstytos nuostatos taikomos nuo komentaro paskelbimo dienos, baudos už ankstesnius laikotarpius nebus taikomos.
VMI specialistas aiškina, kad pagal minėtas Akcizų įstatymo nuostatas, nuo akcizų atleidžiami laivų degalai, jei jie yra tiekiami laivams, plaukiojantiems Europos Sąjungos vandenyse ir teikiantiems komercines paslaugas (įskaitant žvejybą). Lengvata negalioja laivų degalus tiekiant asmeniniams poreikiams naudojamiems laivams.
„Kaip tinkamai turi būti taikoma ši lengvata, pasisakė ir ESTT, savo praktikoje suformavęs būtinuosius šios akcizų lengvatos taikymo kriterijus: degalai turi būti panaudojami laivų navigacijos tikslams; navigacija turi vykti Europos Sąjungos vandenyse; laivo degalai turi būti panaudojami teikimui, t. y. veiklai, už kurią gaunamas atlygis“, – teigia Ž. Grekas.
Anot jo, ūkio subjektų vykdoma veikla, siekiant pasinaudoti lengvata, turi atitikti visus minėtus kriterijus.
Lietuvos Respublikos vidaus vandenys, kuriuose paprastai negali vykti komercinė jūrinė navigacija, įskaitant ir paties didžiausio tonažo laivų, nelaikomi Europos Sąjungos vandenimis šios lengvatos taikymo kontekste.
Tai šalies teritorijoje esančios upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai, šaliai priklausanti Kuršių marių dalis (išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) ir kiti Lietuvos Respublikos vidaus vandenys.
VMI atkreipia dėmesį į tai, kad ESTT konstatavo, jog Europos Sąjungos vandenimis reikia laikyti visus vandenis, kuriuose paprastai vyksta komercinė jūrinė navigacija, apimanti visus jūrinius laivus, įskaitant ir paties didžiausio tonažo. Tokiais vandenimis Lietuvos Respublikoje galėtų būti laikomos Lietuvos teritorinė jūra, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorija ir Būtingės naftos terminalo akvatorija.
KURAS. „Raketa“, plaukdama maršrutu Kaunas-Nida-Kaunas, sudegina apie 1 200 litrų kuro. Redakcijos archyvo nuotr.
Nesumokėti mokesčiai
Akivaizdu, kad per daugelį metų nesumokėtų mokesčių sumos pilantis laivų degalus gali siekti šimtus tūkstančių, o gal net milijonus eurų. Tiksliai paskaičiuoti nuostolius valstybei sunku, nes tam paprasčiausiai nėra duomenų.
Iš VMI išaiškinimo panašu į tai, kad mokesčių administratorius net nelaiko tai valstybei padarytais nuostoliais ir nesiruošia imtis jokių veiksmų jiems išieškoti.
Akcizo lengvata dyzelinui su PVM siekia beveik 0,4 euro vienam litrui.
Šiuo metu Lietuvoje dyzelinui taikomas 330 eurų/t akcizas. Benzinui atitinkamai 359 eurų/t. Prie šios sumos dar pridedamas ir 21 proc. PVM mokestis.
Pavyzdžiui, keleivinis laivas „Raketa“, plaukdamas maršrutu Kaunas-Nida-Kaunas, per vieną reisą sudegina apie 1 200 litrų kuro.
Nesunku paskaičiuoti, kad akcizo lengvata per vieną reisą leidžia sutaupyti beveik 500 eurų.
Šimtai litrų kuro vieno reiso metu sunaudoja ir keleiviniai laivai, kursuojantys maršrutais iš Nidos į Klaipėda, Nemuno deltą ir kitais maršrutais. Taip pat šia lengvata naudojosi ir Kuršių marių žvejai.
„Trisdešimt metų Lietuvoje visi pylėsi kurą be akcizų ir staiga sužinome, kad tai buvo nelegalu. Kaip tai gali būti normalioje valstybėje? Mokesčių inspekcija apie tai žinojo. Ir kažkodėl viskas staiga pasikeitė“, – „Vakarų ekspresui“ nuostabos neslėpė neįvardintas panoręs likti verslininkas.
Tačiau VMI laikosi keistos pozicijos, kad niekas nepasikeitė.
Ž. Grekas, reaguodmas į praėjusią savaitę šia tema „Vakarų eksprese“ pasirodžiusią publikaciją, atkreipė dėmesį, kad paskutinį kartą teisės aktų nuostatos dėl akcizų lengvatos laivų degalams keitėsi 2017 m. lapkričio 1 d. Nuo to laiko jokių pasikeitimų (įskaitant ir VMI praktiką) nebuvo, todėl publikacijos teiginys „Akcizo lengvata nustojo galioti po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, pateikė Akcizų įstatymo išaiškinimą“ neatitinka tikrovės.
Detaliau aiškindamas situaciją Ž. Grekas akcentuoja, kad ESTT praktika VMI vadovavosi ir anksčiau teikdama paaiškinimus į atskirų mokesčių mokėtojų paklausimus dėl jų rūpimų įvairių situacijų, o pastebėjusi, kad klausimai kartojasi, mokesčių mokėtojų patogumui apibendrino dažniausiai užduodamus paklausimus ir parengė bei viešai paskelbė akcizų lengvatos taikymo išaiškinimą (komentarą).
Neoficialiai kalbama, kad VMI net yra nubaudusi įmones dėl netinkamo akcizais neapmokestinamo kuro naudojimo, tačiau panašu, kad tai įmonės, kurios nevykdė keleivių vežimo vidaus vandenyse.
Taip pat lieka neaišku, kodėl taip ilgai VMI delsė pateikti oficialų išaiškinimą, nes minimi ESTT sprendimai, kuriais remiasi VMI, įsigaliojo dar gerokai iki 2017 metų.
Keleivių vežimo vidaus vandenyse rinkos dalyviams keistai atrodo, kad pagal VMI išaiškinimą lengvata gali naudotis valstybei priklausanti AB „Smiltynės perkėla“, vykdanti susisiekimą keltais tarp Klaipėdos ir Smiltynės. Jai lengvata galioja, nes veiklą vykdo Klaipėdos uosto akvatorijoje, kuri priskiriama prie ES vandenų.
Tiesa, prieš keletą metų „Smiltynės perkėla“ turėjo laivą, kuris plaukė į Nidą, ir taip pat galimai naudojosi akcizo lengvata.
Šiuo metu „Smiltynės perkėla“ svarsto galimybę įsigyti naują laivą maršrutui Klaipėda-Nida. Tačiau planuojama, kad jis bus elektrinis ir nepriklausys nuo akcizo dyzelinui lengvatos.
VMI žinojo
VšĮ „Vandens kelias“, kuri vykdo keleivių vežimą laivu „Raketa“ tarp Kauno ir Nidos, vadovas Nerijus Šilgalis nelabai suvokia, kokia situacija susiklostės dėl laivų kuro akcizo lengvatos.
„Įsirengėme kuro talpyklas, jas tikrino mokesčių inspekcija. Viskas buvo tvarkoje“, – sako N. Šilgalis.
Anot jo, iškilusi situacija visiems laivų savininkams, kurie vykdė maršrutinius keleivių pervežimus vidaus vandenyse, yra naujiena. Dauguma jų apie tai sužinojo tik praėjusią savaitę, kai tarpusavyje pradėjo dalintis informacija. Bandoma susirinkti kuo daugiau informacijos ir priimti sprendimus dėl ateities.
„Bilietus jau pabranginome 10 eurų“, – pirmus žingsnius atskleidžia N. Šilgalis.
Anot jo, dabar bilietas į Nidą „Raketa“ kainuos 39-69 eurus. Sykiu bus laukiama keleivių reakcijos į padidėjusias kainas.
„Vandens kelias“ nesibaimina ir situacijos, jei valstybė staiga sugalvotų susigrąžinti nesumokėtus akcizo mokesčius už praėjusį laikotarpį.
„Nieko nebijome. Kaip galima paimti tai, ko mes neturėjome. Bilieto kainos buvo paskaičiuotos pagal kuro kainas be akcizo“, – sako N. Šilgalis.
Anot jo, bendrovė neturi sukaupusi lėšų, kad galėtų sumokėti akcizą kurui už ankstesnius metus. Įmonė jau ir ankstesniais metais dirbo nuostolingai.
Brangins bilietus
Drevernos uostą valdančios „Hortivitos“ vadovas Martynas Klevinis taip pat stebisi, kaip iki šiol leidusi įsigyti kuro be akcizo Kuršių mariose plaukiojantiems laivams, VMI staiga persigalvojo.
„Niekas nebūtų pardavęs, jei nebūtume turėję leidimo įsigyti kuro be akcizo“, – sako M. Klevinis.
Jis taip pat jau svarsto, kiek reikė branginti kelionę laivu maršrutu Dreverna-Juodkrantė. Praėjusiais metais bilietas kainavo 8 eurus.
Verslininkas taip pat turi planų įsigyti naują laivą maršrutui Dreverna-Nida. Paaiškėjus, kad teks naudoti brangesnį kurą, sprendimas dėl naujo maršruto taip pat pareikalaus iš naujo pasverti investicinius planus.
„Vakarų ekspreso“ duomenimis, šiuo metu laivo „Benas“ savininkai ieško pirkėjų. Šis laivas dar praėjusiais metais plaukė maršrutu Klaipėda-Nida-Klaipėda.
Komercinė laivyba
„Vakarų ekspreso“ pašnekovai vienu balsu tvirtina, kad nepalanki situacija dėl laivų kuro akcizo susiklostė kaip tik tuo metu, kai vandens transportas pradeda vystytis. Planuojamos investicijos tiek į laivus, tiek į kranto infrastruktūrą. Atsiranda naujų maršrutų.
Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad valstybė turėtų skatinti vandens transportą, kuris yra mažiau taršus.
Taip pat jis primena, kad specialiai maršrutiniams keleiviniams laivams yra kuriama infrastruktūra:statomos krantinės ir net atskiri uosteliai. Kaip tik šiuo metu planuojamas naujo uostelio įrengimas Juodkrantėje.
Įdomu tai, kad Lietuva turi planų atgaivinti ir krovininę laivybą Nemunu. Įvairaus rango valdininkai kalba apie planus plukdyti krovinius baržomis tarp Klaipėdos ir Kauno. Net skaičiuoja, kad tokių krovinių galėtų būti 100 000 tonų per metus ar net daugiau.
Šiems planams įgyvendinti numatoma išleisti dešimtis milijonų eurų. Tačiau iki Klaipėdos uosto jūriniai laivai atplaukia varomi jokiais akcizai neapmokestintu kuru.
Tačiau Kuršių mariomis plaukiančias baržas tempiantys vilkikai jau turėtų naudoti apmokestintą kurą. Tai šiuo metu nepatrauklų krovinių pervežimo būdą padarytų tik dar brangesnį.
AB Vidaus vandenų kelių direkcija turi planų ateityje naudoti elektrinius vilkikus. Jie būtų dar brangesni, tačiau jiems nereikia mineralinių degalų, o jiems įsigyti arba statytis galima pasinaudoti ES parama.
Socialiniuose tinkluose verslininkų planus dėl akcizų laivų kurui branginti paslaugas kritikuojantys skeptikai pastebi, kad praėjusio laivybos sezono metu kuras net be akcizų buvo brangesnis nei dabar su akcizais. Todėl netikima jų argumentų nuoširdumu dėl brangstančių bilietų.
Kiti internautai džiūgauja, kad VMI išaiškinimas laivų savininkams ir kapitonams užkirto kelią nelegaliai įsipilti pigesnio kuro į nuosavų automobilių bakus.
Abejoja VMI išaiškinimu
O štai turizmo verslą pamaryje vystantis buvęs Šilutės rajojo meras Šarūnas Laužikas mano, kad minėtame VMI pateiktame Akcizų įstatymo išaiškinime yra abejotinų teiginių.
„Ką norminiame teisės akte reiškia žodis “paprastai„? Teisinėje kalboje tai tik rekomendacija, o ne imperatyvioji norma“, – mano Š. Laužikas.
Anot jo, tikėtina, kad teismas VMI pateiktą Akcizų įstatymo išaiškinimą galėtų pripažinti neteisėtu.
Apskritai pajūrio verslininkai mano, kad tiek Vyriausybė, tiek VMI dirbtinai prisidengia ES direktyvų ir ESTT sprendimais.
Tikimasi, kad Akcizų įstatyme palikta pilkoji zona galėtų būti ištaisyta, o akcizų lengvata laivų kurui plaukiant vidaus vandenimis galiotų.
Pagal VMI išaiškinimą šiuo metu iš Klaipėdos į Nidą išplaukęs keleivinis maršrutinis laivas kelis kilometrus plaukdamas Klaipėdos uosto akvatorijoje dar gali naudoti kurą be akcizo. Tačiau pasiekęs Kuršių marių vandenis jau turi pradėti naudoti akcizu apmokestintą kurą.
Grįžtant tuo pačiu maršrutu procedūra kartojama, tik atvirkščiai. Visa tai, norėdamas sutaupyti, turi kontroliuoti laivo savininkas ir pateikti duomenis VMI.
