Įvertinimas
Kriziniais laikotarpiais visiems svarbu stabilizuoti savo pajamas. Ūkininkams siūlomas naujas įrankis – rizikos valdymo fondai, kuriems jau galima prašyti paramos. Paraiškas galima teikti nuo balandžio 3 d. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pajamų stabilizavimo priemonė (žemės ūkio rizikos valdymo fondai)“. Šio etapo biudžetas – 100 tūkst. Eur paramos lėšų.
Nauja priemonė padėtų suvaldyti krizes
Jau ne vienerius metus kalbama, jog būtina įkurti rizikos fondus, galinčius padėti stabilizuoti ūkininkų pajamas ir kriziniais laikotarpiais amortizuoti nuostolius. Ekspertų teigimu, žemės ūkio rizikos valdymo fondo steigimas būtų viena iš priemonių ir šiuo metu susidariusiai krizinei padėčiai pieno sektoriuje spręsti.
„Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos sritis „Pajamų stabilizavimo priemonė“ skatina steigti rizikos valdymo fondus, kur daug metų būtų kaupiamos lėšos. Nutikus nenumatytiems atvejams (kainų svyravimui, energetinių išteklių pabrangimui ir pan.), kai ūkininkų pajamos nebepadengia išlaidų, rizikos valdymo fondai galėtų kompensuoti patirtus nuostolius“, – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Rimantė Juodenienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad parama būtų skiriama ne konkrečiam ūkininkui, o rizikos valdymo fondui, kuris pats nusistato tvarką, kaip kompensuos nuostolius savo nariams. „Fondas gali savo nariams kompensuoti nedelsiant – pagal savo pasitvirtintą tvarką. Svarbu pabrėžti, kad kai fondas kreipsis paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), jis turės šiai institucijai pateikti objektyvius duomenis, gautus iš ūkininkų. Duomenys turi būti surinkti per 3 metus, kad būtų matyti, kiek sumažėjo pajamos, palyginti su vidurkiu“, – aiškino ŽŪM atstovė.
Žemės ūkio rizikų valdymo fondų priemonėms įgyvendinti jau yra sukurta visa reikiama Europos Sąjungos ir Lietuvos teisinė bazė. Tam numatyta ir parama, tereikia pačių ūkininkų iniciatyvos.
Kaip kurti rizikos fondą
Naujojoje KPP priemonėje numatyta, kad rizikos valdymo fondus gali įkurti ne mažiau kaip penki žemės ūkio veiklos subjektai. Tai gali būti ir kooperatyvas, kuris įkurtų rizikos fondą kaip atskirą juridinį asmenį ir panaudotų jau turimą administravimo bei apskaitos patirtį. Pareiškėjas turi turėti galiojančią akreditaciją (tai reiškia, kad akredituojamas rizikos valdymo fondas turi būti įkurtas ne mažiau kaip 5 žemės ūkio veiklos subjektų, turėti atskirą sąskaitą, paskirtą administratorių ir patvirtintas žemės ūkio rizikos valdymo fondo veiklos taisykles, paskelbtas NMA interneto svetainėje).
Žemės ūkio rizikos valdymo fondus žemės ūkio veiklos subjektai turėtų kurti kaip savanorišką tarpusavio pagalbos sistemą, kuri būtų grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.
Įmokas rizikos fondui mokėtų pats ūkininkas, o rizikos fondo įmokų į pradinį kapitalą ir pajamų netekimų kompensavimui gali būti skiriama iki 70 proc. KPP paramos lėšų.
Kokios išlaidos būtų finansuojamos
Tinkamos finansuoti išlaidos – tai tiesiogiai su žemės ūkio rizikos fondo veikla susijusios administracinės išlaidos, kurios išmokamos mažėjančia tvarka, tačiau ne daugiau kaip 20 proc. sukauptų žemės ūkio rizikos fondo lėšų, skirtų išmokėti žemės ūkio rizikos fondo nariams, fiziniams arba juridiniams asmenims.
Finansuojamos iki dviejų darbo vietų įrengimo ir išlaikymo (biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo išlaidos) išlaidos (įsirengus vieną darbo vietą kompensuojama suma proporcingai mažinama). Pirmaisiais veiklos metais kompensuojama ne daugiau kaip 20 tūkst. Eur iki 70 proc. tinkamų išlaidų, antraisiais – ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur iki 70 proc. tinkamų išlaidų, trečiaisiais – ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur iki 70 proc. tinkamų išlaidų.
Taip pat kompensuojama iki 70 proc. įnašo į pradinį pasirašytąjį kapitalą, skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. Eur vienam nariui.
Pažymėtina, kad kompensuojama ir iki 70 proc. išlaidų, išmokėtų nariams kaip finansinės kompensacijos tuo atveju, jei atskiro nario pajamų sumažėjimas viršija 20 proc. šio žemės ūkio veiklos subjekto vidutinių metinių praėjusių trijų metų laikotarpio pajamas arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trijų metų pajamas (neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų). Kurį laikotarpį taikyti – 3-jų ar 5-erių metų – nustatys pats žemės ūkio rizikos valdymo fondas.
Nario pajamos skaičiuojamos prie bendrosios produkcijos pridėjus subsidijas ir atėmus mokesčius bei vidinį suvartojimą (kintamas sąnaudas). Subsidijos apima visas tiesiogines ir susietąsias išmokas bei nacionalines subsidijas.
Parama rizikoms valdyti numatoma ir Strateginio plano lėšomis
KPP 2014–2020 m. laikotarpio priemonės „Rizikos valdymas“ įgyvendinimo laikas pratęstas iki 2025 m. Lietuvoje pagal šią priemonę numatyta įgyvendinti ne daugiau kaip du bandomuosius rizikos valdymo projektus, kurių pagrindu sukaupta patirtis bus tęsiama įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP). SP tam numatyta 1,5 mln. Eur.
Jei SP įgyvendinimo laikotarpiu dėl tam tikros krizės kiltų poreikis kompensuoti veikiančių fondų narių pajamų netekimą, o Strateginiame plane numatytų 1,5 mln. Eur neužtektų, dėl papildomų lėšų skyrimo būtų sprendžiama papildomai.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt
