Lietuvos banko siūlymą atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų remia vartotojų sargai, žalieji, iš dalies ir prekybininkai. Ekonomistas sako, kad euras yra stipri valiuta ir egzistuoja daug mažos vertės prekių, kurių kainodarai centai yra svarbūs.
LB, svarstantis galutinės prekių kainos suapvalinimo idėją, ketvirtadienį rengia diskusiją dėl tokių smulkių centų reikalingumo.
LB siūlo apvalinti iki 5 centų mokant tik grynaisiais, išskyrus tarpininkus
LB Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Ramanauskaitė sako, kad dabar svarstoma kainas iki penkių centų apvalinti nuo 2025 metų gegužės, kai visi kasos aparatai turėtų būti pakeisti į išmaniuosius.
„Tikslas yra, kad tų 1 ir 2 centų monetų prekybininkams nereikėtų pirkėjui atiduoti atgal kaip grąžos, bet jos lieka teisėta mokėjimo priemonė. Tik jomis nebus duodama grąža. (…) Jeigu bus politinis sprendimas, apvalinimas turi būti įvestas įstatymu“, – BNS sakė B. Ramanauskaitė.
Pasak jos, apvalinimas mažmeninės prekybos vietose, degalinėse būtų galimas tik atsiskaitant grynaisiais, jis būtų taikomas ne kiekvienai prekei, o pirkinių krepšelio galutinei sumai. Tačiau apvalinimas nebūtų taikomas atsiskaitant kuponais arba grynaisiais mokant per tarpininkus, pavyzdžiui, atsiskaitant už komunalines paslaugas.
„Apvalinimas nebūtų taikomas, nes galioja tas pats atsiskaitymų per tarpininkus principas – tiek „Maxima“, tiek paštas yra tarpininkai tarp kliento ir, pavyzdžiui, šilumos tinklų“, – pabrėžė LB atstovė.
Įmonių tarpusavio sandoriams tai negaliotų, kaip ir internetinei prekybai, nes būtų atsiskaitoma ne grynaisiais.
B. Ramanauskaitės teigimu, apvalinimas būtų taikomas ir turguose, bet ji abejoja, ar tai bus aktualu: „Turguje nesu mačiusi cento tikslumu nurodytų kainų“.
Jeigu mokėtina suma būtų, pavyzdžiui, 23 centai, ji būtų apvalinama iki 25 centų tik tuo atveju, jeigu būtų atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Tada suapvalinęs sumą prekybininkas paimtų 25 centus.
„Apvalinama, atsiskaitant grynaisiais, būtų visada, nepriklausomai nuo to, ar žmogus duotų lygią sumą ar ne, o sprendimų, kaip galėtų būti sprendžiami pavieniai atvejai, kai žmogus su savimi turi pinigų sumą cento tikslumu, dar nėra priimti“, – pabrėžė B. Ramanauskaitė.
„Jeigu būtų atsiskaitoma kortele, apvalinimas nebūtų taikomas“, – pridūrė LB atstovė.
Ji taip pat pabrėžė, kad mokant 22 centus, būtų apvalinama pardavėjo nenaudai – iki 20 centų.
„Vieną kartą galima permokėti tuos du centus, o kitą kartą mažiau, bet ilguoju laikotarpiu šitie skirtumai išsilygina“, – aiškino B. Ramanauskaitė.
Ji pabrėžė, kad taip LB sutaupytų 0,5 mln. eurų – tiek dabar reikia išleisti šių monetų kalimui, transportavimui, saugojimui ir priežiūrai. Be to, slovakų tokia patirtis parodė, kad prekybininkai patiria 15 proc. grynųjų pinigų administravimo kaštus.
„Tie kaštai, kai apie juos kalbame, kalbame ne tik apie finansinę pusę, bet ir apie žmogiškuosius kaštus – kiek susitaupo darbo laiko, kai nereikia skaičiuoti monetų dienos pabaigoje, kiek efektyvinamas prekybos ciklas, kai jomis neatsiskaitoma“, – kalbėjo LB atstovė.
Nauja tvarka gali prieštarauti teisės aktams
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas docentas Algirdas Bartkus įsitikinęs, kad euras yra stipri valiuta ir egzistuoja mažos vertės prekių, kurių kainodarai centai yra svarbūs.
Be kita ko, jis abejoja, ar toks variantas, kad apvalinama būtų visada, atitiks „bazinius teisės aktų reikalavimus“.
„Nepraeis pro teisininkų akis“, – BNS teigė ekonomistas.
Pasak A. Bartkaus, pereinant prie vis dažnesnio atsiskaitymo ne grynaisiais pinigais, būtų galima nieko nekeičiant mažinti monetų kiekį ir naujų nebekaldinti. Jo teigimu, atsisakius smulkių monetų didžiausią naudą gautų pardavėjai, tačiau ekonomistas abejoja, ar jie jos nori: „Teks ieškoti, kaip iš cento prasimanyti kažkokių ekstra 40 tūkst. apyvartą per mėnesį“.
Jis abejoja, ar prekybininkai susitaikytų su kainų sumažėjimu 1 ir 2 centais: „Egzistuoja tam tikros negeros rizikos, ne itin malonaus dalyko reikėtų laukti“.
Pasak jo, nutarus riboti 1 ir 2 centų monetų naudojimą, prekybininkai vis tiek neatsisakys psichologinio žaidimo kainodara, tačiau dėl to kils kainos.
„Dabar jie nustato kainas 1,99 euro ar 2,09 euro. Vėliau kainas pakeis į 2 eurus, 2,05 euro arba 1,95 euro tam, kad būtų išsaugotas psichologiškai priimtinos kainodaros efektas. Tačiau galybė prekių yra, kurių kaina 1,59 euro ar 1,69 euro. Šios kainos būtų apvalinamos ne iki 1,65 euro, kai kainavo 1,69 euro, o arčiau 1,75 euro. Laimėtojomis išeitų tik prekybos įmonės, jų apyvartos būtų šiek tiek didesnės, o pralaimėtojais visi likę vartotojai“, – BNS aiškino ekonomistas.
Pasak A. Bartkaus, pavyzdžiui, kuro kaina nustatoma „imant tris skaičius po kablelio“ ir pirkdamas daugiau, vartotojas gauna naudą.
„Nedideli pralaimėjimai ir nedideli laimėjimai, bet tie laimėjimai yra vartotojų ir jų atsisakyti nereikėtų“, – svarstė A. Bartkus.
Prekybininkams reikšmingo sutaupymo nebus, mažesnis pėdsakas aplinkai
Prekybininkai dar neapsisprendę, koks variantas būtų geriau: apvalinti mokėtiną sumą ar grąžą.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija vadovė Rūta Vainienė sako, kad prekybos centrai, įvertinę 1 ir 2 centų monetų tvarkymo, inkasavimo kaštus, neturi argumentų, kodėl reikia jų atsisakyti, nes atsisakius reikšmingo sutaupymo nebus.
„1 ir 2 centų dalis inkasacijoje yra nedidelė, nereikšminga. Ta inkasacija liktų dėl kitų monetų ir grynųjų pinigų inkasavimo, tai prekybininkai neidentifikavo, kad bendroje inkasacijoje atsirastų reikšmingas kaštų taupymas atsisakius 1 ir 2 centų monetų“, – BNS aiškino R. Vainienė.
Jos teigimu, svarbiausia gyventojams išaiškinti apie apvalinimą: „Kad ne prekybos vietoje vyktų išaiškinimas apie tą apvalinimą“.
Viešosios įmonės „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius įsitikinęs, kad rečiau naudojant monetas, būtų paliekamas mažesnis pėdsakas aplinkai.
„Mažiau reikia išgauti tų medžiagų, kad tas mažiausios vertės monetas gaminti, transportuoti, vėl iš naujo gaminti… sukti tą ratą. Tolesnis mažinimas nereikalingų medžiagų, esančių rinkoje, būtų sveikintinas aplinkosauginiu požiūriu“, – BNS tvirtino jis.
Pasak D. Tracevičiaus, tokio nominalo monetos „visiems rinkos dalyviams sukuria tik kaštus“: „Žmonės pameta. Ir ne vieną milijoną kasmet. Tai praradimas“.
D. Tracevičiaus teigimu, svarstomas galutinės kainos apvalinimo pabaigus apsipirkimą variantas neturėtų būti galutinis – po tam tikro laiko būtų galima suapvalinti ir kiekvienos prekės kainą.
Pasak jo, penkių centų monetos ateityje irgi būtų galima atsisakyti. „Visi automatai – kavos, parkavimo nepriima tokio smulkaus nominalo monetų“, – BNS teigė jis.
D. Tracevičius, be kita ko, pabrėžė ypatingą kontrolės, kad apvalinimu nebūtų piktnaudžiaujama, svarbą.
Vartotojų atstovas: atsisakyti būtų galima visų monetų
Vartotojų aljansas viceprezidentas Rytis Jokubauskas BNS teigė neturintis esminių prieštaravimų dėl 1 ir 2 centų monetų mažinimo apyvartoje, tačiau pabrėžė, kad svarbiausia yra, kaip ši reforma bus įgyvendinta.
„Bet kokia kaina įvykdyti tą pokytį nevertėtų, jeigu nebus rasti sprendimai, kurie tiktų visoms pusėms, nes galutiniam variante nukentės vartotojai“, – kalbėjo R. Jokubauskas.
Jis vis dėlto baiminasi, kad „jau dabar verslas suapvalins kainas į didesnę pusę“, tačiau pabrėžia to požymių nematantis.
„Tai būtų nenaudinga vartotojams ir norėtume, kad tokio elgesio iš verslo nebūtų“, – BNS teigė R. Jokubauskas.
„Jau yra šalių, kurios yra atsisakiusios ir praktika rodo, kad nieko baisaus neatsitiko. Su šiandieninėmis kainomis 1 ir 2 centų vertė jau nebe tokia, kokia buvo tada, kai įsivedėme eurą“, – pridūrė jis.
Vartotojų aljanso atstovas pritaria siūlomam galutinės kainos apvalinimui mokant grynaisiais: „Atsiskaitant kortele jokių apvalinimų neturėtų būti“.
Jis abejoja, ar būtų galima laikyti žmogaus teisių pažeidimu tai, kad vieniems, kurie mokės grynaisiais, būtų galutinė suma apvalinama, o atsiskaitantiems kortele – ne.
„Gali būti, kad vartotojas, mokėsiantis grynaisiais, gal net mažiau sumokės“, – svarstė R. Jokubauskas.
„Apvalinimas būtų tiek į vieną pusę, tiek į kitą, todėl mediana liktų ta pati. Ir tada to pažeidimo neturėtų būti, nes vienu atveju apvalinama į didesnę pusę, o kitu – į mažesnę“, – įsitikinęs jis.
R. Jokubauskas prognozuoja, kad atsisakyti visų monetų būtų galima per kelerius metus.
Šaltinis: Nyksciai
