Įvertinimas
Dėl padėties pieno sektoriuje Žemės ūkio ministerijoje nuolat vyksta susitikimai su visomis suinteresuotomis pusėmis, ieškoma skubių ir veiksmingų priemonių. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kreipėsi ir į Europos Sąjungos žemės ūkio komisarą Janusz Wojciechowski prašydamas nedelsiant imtis sprendimų situacijai Lietuvos pieno sektoriuje stabilizuoti.
Vien nacionalinių pastangų nebepakanka
Oficialiame rašte ministras K. Navickas atkreipia komisaro dėmesį į tai, kad Lietuvos rinka yra išskirtinė, nes eksportuojama daugiau kaip 60 proc. pieno produkcijos. Sumažėjus paklausai eksporto ir vidaus rinkose, išliekant dideliems gamybos kaštams, sektorius susiduria su sunkumais.
Per tris pastaruosius mėnesius žalio pieno supirkimo kaina sumažėjo apie 17 proc., o vasarį gali dar labiau sumažėti. „Lietuvos pieno gamintojai šiuo metu gauna apie 40 proc. mažesnę žalio pieno supirkimo kainą negu ES vidurkis“, – pabrėžia ministras.
Įtemptoje situacijoje atsidūrė ir stambieji, ir smulkieji pieno gamintojai. Pastariesiems už pieną šiuo metu mokama mažiausiai, o būtent jie dominuoja mūsų šalyje.
„Darome viską, kas įmanoma, kad padėtume Lietuvos pieno gamintojams išgyventi šį nepaprastai sudėtingą laikotarpį, tačiau vien nacionalinių pastangų įveikti susidariusią kritinę situaciją nepakanka. Reikia ir ES lygio priemonių“, – teigia ministras.
Atsižvelgdamas į ypač sudėtingą padėtį, K. Navickas komisaro prašo suteikti skubią išskirtinę paramą Lietuvos pieno gamintojams iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo. Taip pat kuo skubiau padidinti ilgai nekeistas intervencines lieso pieno miltelių ir sviesto kainas bei aktyvuoti privataus saugojimo priemonę, skirtą lieso pieno milteliams, sviestui ir visiems ilgo nokinimo sūriams.
Dėmesio centre – investicine parama pasinaudoję vidutiniai ūkiai
Ministrui ypač didelį susirūpinimą kelia kritinėje situacijoje atsidūrę tie vidutiniai prekiniai pieno ūkiai, kurie, siekdami didinti konkurencingumą, pasinaudojo kaimo plėtros investicine parama ūkiams modernizuoti. Dabar juos slegia ne tik finansiniai įsipareigojimai bankams, bet ir reikalavimas užsiimti pienininkyste dar kelerius metus – jie negali persiorientuoti į pelningesnę veiklą.
Žemės ūkio ministerijoje surengtame susitikime su pieno gamintojais iš įvairių šalies regionų ministras domėjosi ūkininkų įgyvendinamais modernizavimo projektais, diskutavo dėl pagalbos priemonių, vykdant kreditinius įsipareigojimus, t. y. grąžinant paskolas ar atsiskaitant už lizingo paslaugas.
Skųstis nelinkusi Virginija Aužbikavičienė su žemaitišku užsispyrimu puoselėja pieno ūkį Šilalės rajone. Ūkininkė laiko 42 karves, planuoja pirkti melžimo robotą ir turi įsipareigojimą ūkį išplėsti iki 80 karvių, tačiau drastiškai kritus pieno kainoms teigia be pagalbos nebeišsiversianti.
Žilvinas Oberauskas iš Jurbarko rajono irgi dar neseniai pozityviai žvelgė į gyvenimą – turėjo 60 melžiamų karvių, o įgyvendinęs projektą planavo turėti net 120 piendavių.
Gyčio Ūselio iš Tauragės rajono modernizuota ferma pradėjo veikti tik pernai lapkritį, tačiau pakilusios banko palūkanos ir nukritusios pieno supirkimo kainos sujaukė visus ūkininko planus. „Antram melžimo robotui fermoje jau paruošta vieta, tačiau dabar sunku planuoti tolesnę plėtrą“, – neslėpė susirūpinimo ūkio šeimininkas, šiuo metu laikantis 70 karvių ir ketinęs jų būrį pagausinti iki 120.
Ūkininkai Žilevičiai iš Mažeikių rajono ministrui papasakojo auginantys 78 melžiamas karves ir turintys apie 130 prieauglio. „Pieno kainoms pasiekus tokį dugną, pajamų nebeužtenka net banko paskolos palūkanoms dengti. Nebetelpame ir į modernizavimo projekto įgyvendinimo rodiklius. Bijome, kad gali tekti ES paramą grąžinti“, – kalbėjo žmonės.
Visi ūkininkai, planuodami projektus, verslo plane numatė, kad pieno gamybos savikaina bus 35-40 ct, tačiau, pasak jų, šių dienų realybė griauna visus planus ir viltis.
Ministras su savo komanda pristatė, kokių ieškoma sprendimų įveikti susidariusią situaciją pienininkystės srityje.
Artimiausiu metu ūkio subjektai, įskaitant pieno gamintojus, galės pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis apyvartiniam kapitalui papildyti. Tam iš viso skirta 30 mln. Eur. Šiuo metu jau atrenkami finansiniai tarpininkai.
Susitikimo metu kalbėta ir apie galimybes peržiūrėti projektų priežiūros rodiklius, paskolų refinansavimą, inicijuojamus įvairių teisės aktų keitimus, investicinių projektų įgyvendinimą skaidant į atskiras dalis, lengvatines paskolas investiciniams projektams įgyvendinti ar apyvartinėms lėšoms.
Su ūkininkais aptarti ne tik jų, bet ir pieno perdirbėjų siūlymai.
Krizę turime įveikti visi kartu
Savo skaudulių tiesiogiai žemės ūkio ministrui išsakyti į Žemės ūkio ministeriją atvyko ir grupė aktyvių pieno gamintojų iš Šilalės rajono.
Šilalės rajone beveik 80 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse, įregistruota beveik keturi tūkstančiai ūkininkų ūkių. Šiame rajone daugiausia laikomi galvijai, plėtojami ekologiniai pieno ūkiai. Pagal pieno gamintojų skaičių Šilalės rajonas pirmauja visoje Lietuvoje.
Su rajono ūkininkais Aivaru Tamošaičiu, Petru Skrodeniu, Ernestu Vainiumi, ieškančiais sprendimų, kaip įveikti susidariusią nepalanką padėtį, ministras kalbėjo apie perspektyvas, ko reikia, kad pieno ūkiai išliktų, kokia parama ir sprendimai reikalingi.
„Krizę turime įveikti visi kartu, todėl svarstome visus galimus variantus“, – sako ministras K. Navickas.
