Įvertinimas
Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pagrindine aptariamų klausimų tema išlieka apsirūpinimas maistu, ypač vykstant karui Ukrainoje. Briuselyje vykusioje taryboje diskutuota apie padėtį rinkose, Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos žemės ūkio aspektus, gyvūnų transportavimo teisės aktų peržiūrą, kitus aktualius klausimus.
Ieškoma sutarimo dėl Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos
Taryboje aptariant Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos peržiūros žemės ūkio aspektus didžioji dauguma valstybių narių laikėsi pozicijos, kad nustatant reikalavimus gyvulininkystės sektoriui reikia geriau subalansuoto požiūrio. Ministrai Europos Komisijos (EK) pasiūlytą ribą, nuo kurios direktyva būtų taikoma gyvulininkystės ūkiams – 150 sutartinių gyvulių, vertino kaip pernelyg žemą. Jie kvietė įvertinti apsirūpinimo maistu aspektą, skirtingus ūkininkavimo modelius, atskirų šalių specifiką ir nepakenkti sektoriaus konkurencingumui.
Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad būtinas didesnis nuoseklumas tarp atskirų ES politikų siekiamų tikslų.
„Pavyzdžiui, smulkius ir vidutinius šeimos ūkius savo BŽŪP strateginiame plane išskyrėme kaip prioritetinius, o siūlomuose direktyvos pakeitimuose būtent tokiems ūkiams būtų uždedama neproporcinga našta ir reikalavimai“, – pastebėjo ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad prieš teikiant naujus pasiūlymus būtina įvertinti galiojančios direktyvos įgyvendinimo spragas – pavyzdžiui, užtikrinti, kad poveikis aplinkai būtų skaičiuojamas ir vertinant suminę taršą.
„Manau, kad pirmiausia turėtume kuo geriau išnaudoti jau esamas ES reguliavimo priemones. Būtina tinkamai atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip gyvulininkystės intensyvumas. Jis Lietuvoje žemesnis nei ES vidurkis – vienas mažiausių visoje ES – ir turi tendenciją mažėti. Tad iš tiesų nelengva suprasti ir paaiškinti sektoriui, kodėl kuriami nauji reikalavimai, kai, kita vertus, reikia turėti tinkamą žolėdžių intensyvumą, kad pavyktų išsaugoti bent referencinius daugiamečių pievų ir ganyklų dydžius“, – teigė ministras.
Anot K. Navicko, reikia atsižvelgti ir į gyvulininkystės ūkiuose taikomas technologijas – ekologinį ir ekstensyvųjį ūkininkavimą, išmetamų amoniako ir metano emisijų kiekį mažinančią gerąją praktiką ir žiedines technologijas.
„Turime nepamesti iš akiračio ir siūlomų naujų reikalavimų įgyvendinimo kaštų, ypač smulkesniems ūkiams. Mes tikrai neginčijame žaliųjų tikslų, tačiau jų siekimo priemonės turi atitikti sveiką protą, būti realios ir proporcingos“, – sakė ministras K. Navickas.
Invazijos į Ukrainą pasekmės žemės ūkio rinkoms
Padėtis žemės ūkio rinkose, ypač po invazijos į Ukrainą, tapo nuolatine ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdžių tema.
Pristatydama situaciją EK pabrėžė didžiulius iššūkius, su kuriais susiduria Ukrainos ūkininkai karo zonoje, ir nerimą keliantį dėl karo sumažėjusios žemės ūkio ir maisto produktų gamybos šioje šalyje poveikį pasauliniam apsirūpinimui maistu.
EK akcentavo ES–Ukrainos solidarumo koridorių, skirtų gabenti prekes iš Ukrainos keliais, geležinkeliais ar upėmis, bei Juodosios jūros Grūdų iniciatyvos svarbą užtikrinant maisto ir pašarų tiekimą, ypač pažeidžiamoms pasaulio šalims, ir stabilizuojant pasaulines grūdų rinkas.
Ministrai taip pat aptarė ES žemės ūkio sektoriaus ( patiriamus sunkumus (ypač kaimyninėse su Ukraina valstybėse narėse, kuriose labiausiai jaučiamas ženkliai išaugęs žemės ūkio produktų importas iš šios šalies) ir galimas pagalbos priemones. Ministras K. Navickas priminė Vokietijoje vykusios „Žaliosios savaitės“ metu vykusį pasaulinį maisto ir žemės ūkio forumą, kuriame buvo galimybė tiesiogiai iš Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio bei žemės ūkio ir maisto pramonės ministro Mykola Solskyi išgirsti aktualią informaciją apie padėtį Ukrainoje.
„Nerimą kelia žinios dėl Rusijos vėl sabotuojamos Juodosios jūros grūdų iniciatyvos. Dėl Rusijos veiksmų stringa Ukrainos grūdų ir kitų produktų eksportas. Daugiau kaip 100 laivų laukia eilėje ir situacija kasdien prastėja. Taip Rusija pažeidžia dar vieną tarptautinį susitarimą. Jei tai tęsis, pasekmės bus itin skaudžios labiausiai pažeidžiamoms pasaulio šalims. Raginu stiprinti tarptautines pastangas ir spaudimą Rusijai dėl tinkamo Juodosios jūros susitarimo vykdymo,“ – taryboje kalbėjo Lietuvos žemės ūkio ministras.
Anot K. Navicko, Lietuva palaiko visas solidarumo priemones, kurios padeda Ukrainai atlaikyti dabartinę itin sunkią ekonominę padėtį, taip pat ir ES sprendimo dėl prekybos liberalizavimo pratęsimą.
Kalbėdamas apie padėtį mūsų rinkose, ministras akcentavo, kad ženkliai išaugę gamybos kaštai, netikrumas ir kiti neigiami veiksniai yra patiriami visose ES šalyse, todėl ir atsakas į juos turi būti solidarus – kad parama pasiektų visus sunkumus patiriančius žemdirbius visoje ES.
Gyvūnų vežimo teisės aktų peržiūra – esminė maisto gamybos dalis
Gyvūnų gerovės užtikrinimas transportavimo metu yra vienas aktualiausių klausimų ES gyvūnų gerovės politikoje. Per pastaruosius 18 metų, praėjusių nuo reglamentų šioje srityje priėmimo, pasikeitusios technologijos, mokslinės žinios bei visuomenės požiūris reikalauja peržiūrėti šį ES reglamentavimą.
Lietuva pritaria Portugalijos delegacijos iniciatyvai dėl teisės aktų šioje srityje peržiūros.
„Naujasis reglamentavimas turi būti orientuotas į gyvūnų gabenimo sąlygų pagerinimą, tačiau ne mažiau svarbu išlaikyti sklandų ES vidaus rinkos veikimą bei prekybą su trečiosiomis šalimis. Noriu pabrėžti, kad siekiant realaus pokyčio šioje srityje, būtinas taisyklių veiksmingas praktinis įgyvendinimas ir užtikrinimas, ypač transportuojant už ES ribų. Tam būtinas glaudesnis bendradarbiavimas su Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija ir trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis“, – teigė ministras K. Navickas.
Foto Agriculture and Fisheries Council – January 2023 (europa.eu)
