Įvertinimas
Reaguojant į epidemiologinę situaciją užsienio šalyse ir siekiant išaiškinti potencialias koronaviruso atmainų įvežimo kryptis, Lietuvoje pradėtos tirti atvykstančių orlaivių nuotekos. Praėjusią savaitę pirmuose paimtuose bandomuosiuose ėminiuose COVID-19 ligos sukėlėjas aptiktas nebuvo.
Tirti iš trečiųjų šalių atvykstančių lėktuvų nuotekas anksčiau šį mėnesį sutarė Europos Sąjungos (ES) šalys, reaguodamos į blogėjančią situaciją Kinijoje. Tokius tyrimus jau pradėjo Belgija, Nyderlandai, Austrija ir kitos šalys.
Lietuvoje nuotekų tyrimai vykdomi nuo praėjusių metų lapkričio, kai buvo pradėti tirti ėminiai iš trijų didžiausių miestų nuotekų valyklų. Nuo šiol kartą per savaitę bus tiriamos ir nuotekos iš orlaivių, atrenkamų atsitiktiniu būdu. Už nuotekų tyrimų vykdymą ir stebėseną atsakinga Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Plačiau apie šiuos tyrimus ir jų rezultatus galima sužinoti ČIA.
Siekiant užtikrinti efektyvią koronaviruso stebėseną, svarbus ne tik bendras nuotekų ištyrimas, bet ir jose rasto viruso sekoskaita, t. y. viruso mutacijų paieška, kad būtų galima laiku nustatyti naujas pavojingas viruso atmainas. NVSPL jau pradėjo pilotinį tyrimą siekdami įvertinti sekoskaitos metodų pritaikymo galimybes nuotekų tyrimams, tikimasi rezultatus gauti artimiausiu metu.
Sekoskaitos tyrimai patvirtina bendras tendencijas
Sekoskaita yra labai svarbi siekiant nustatyti, stebėti ir įvertinti viruso atmainas, dėl kurių gali padidėti užkrečiamumas, ligos sunkumas, atsirasti kitų neigiamų padarinių visuomenės sveikatai ar poreikis taikyti papildomas kontrolės priemones. Nuo 2021 m. vasario mėnesio NVSPL buvo paskirta koordinuoti bei vystyti koronaviruso ligos sekoskaitos tyrimų sistemą. PGR ėminiai imami atrinktose Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Šiaulių miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės rajono, Vilkaviškio rajono, Ukmergės rajono pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose iš asmenų, turinčių COVID-19 ligai būdingus simptomus.
NVSPL duomenimis, 2022 m. lapkričio pradžioje dominavo BA.5 atmainos šaka, tačiau su kiekviena savaite ją išstumia BQ.1 ir BA.2.75 atmainos. Taip pat Lietuvoje yra aptiktos kelios rekombinantinės (susidariusios iš dviejų skirtingų viruso linijų) atmainų šakos XBF (3), XAZ (1), XAY.2 (3) ir XBB (26). Aptinkami kiekiai yra pavieniai, taigi įžvelgti gausėjimo tendencijų negalima. Panašios tendencijos stebimos ir kitose šalyse – Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Pranzūcijoje, Airijoje. Čia BA.5 šakos atmainas išstumia BQ.1 atmainos, o rekombinantinių atmainų procentas dažniausiai išlieka mažas.
Šiuo metu atkreipiamas dėmesys į XBB.1.5 atmainą, turinčią plitimo pranašumą, lyginant su kitomis Šiaurės Amerikoje ir Europoje cirkuliuojančiomis atmainomis. Yra tikimybė, kad ši atmaina gali nulemti COVID-19 atvejų didėjimą ES, bet ne per artėjantį mėnesį (šiuo metu ES nustatoma labai mažai šios atmainos atvejų). Tikėtina, kad Šiaurės Amerikoje ši atmaina taps dominuojančia artimiausiu metu.
XBB.1.5 atmaina buvo aptikta ir Europos šalyse – Danijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Islandijoje, Belgijoje, Čekijoje, Portugalijoje, Airijoje. Pavieniai šios atmainos atvejai nustatyti ir Lietuvoje. Nėra duomenų, kad ši atmaina sukeltų sunkesnes ligos formas.
Daugiau informacijos apie sekoskaitos tyrimus ir jų rezultatus galima rasti ČIA.
SAM Komunikacijos skyrius
