Šių metų gruodžio mėnesį pasirodė jau devintoji vienos populiariausių psichologių Lietuvoje Ramunės Murauskienės knyga „Rytinė kava su narcizu“. Psichologė, atsisakiusi skaitytojams brukti teorijas, savo knygomis įkvepia ne tik motinas, tėčius, bet ir visas poras, kurios susiduria su santykių sunkumais. Devintoji bestselerių autorės knyga skirta labiausiai moterims ir ne visoms, o toms, kurios patyrė taip vadinamus toksiškus santykius su egoistu, piktybišku, narcistiniu vyru ar netgi tamsiosios triados atstovu. Kalbiname knygos autorę šia jautria tema.
Ramune, dabar pačios svarbiausios metų šventės, kodėl sugalvojote išleisti knygą būtent dabar?
Ši knyga gimė jau seniai, tik dėl įvairiausių priežasčių jos spausdinimas užtruko. Taigi, šventinis laikotarpis tiesiog sutapo, kuo labai džiaugiuosi. Galiu pajuokauti, kad šią knygą nešiojausi savo kūrybos pilve labai ilgai, nors parašyta ji jau buvo prieš du metus. Tai leido man sukurti gražią knygos pabaigą, nes labai norėjosi suteikti moterims vilties, tikėjimo ir meilės. O tai labai tinka šventiniam laikotarpiui. Būtina pabrėžti, kad šiuo metu labai daug moterų kenčia. Na, Advento laikotarpis yra labai jautrus visiems, kurie turi egzistencinių sunkumų. Minėtos moterys kankinasi tyliai, nes nedrįsta tarsi gadinti nuotaikos patiems artimiausiems, nes gi šventės. Šiuo laikotarpiu moterys, turinčios reikalų su narcizais, patiria didžiulį liūdesį, neviltį, pasimetimą, suglumimą, nes jų partneris per šventes vaidina lyg teatre, o nulipęs nuo scenos tampa kasdieniu smurtautoju. Sunku žodžiais apsakyti, kokia didelė moterų neviltis gali būti…
Savo knygose labai daug rašote ir apie save, atvirai dalinatės su skaitytojais savo asmenine moters, mamos, žmonos patirtimi. Ar šioje knygoje taip pat pasakojate apie save?
Ši knyga yra sukurta iš labai daug istorijų, kurias man pasakojo moterys iš viso pasaulio. Dėl teksto vientisumo pasirinkau tokį literatūrinį būdą, kai kalbu nuo savęs. Taigi, ne tik aš esu pagrindinė knygos herojė. Visgi, profesinėje veikloje priėmiau poziciją neneigti ir savo asmeninės patirties. Viso pasaulio lyderiai pasakoja žmonėms ne teorijas, o savo asmenines patirtis, dalinasi, kaip įveikė negandas, sunkumus, netektis, įkvepia milijonus žmonių istorijomis, kurios byloja, kad mes esame labai galingi ir daug ką galime perkeisti savo gyvenime. Aš esu viena jų. Iš vienos pusės, atvirumas daro mus pažeidžiamais, iš kitos pusės, toks atvirumas išjudina tūkstančius ir milijonus.
Kaip jautėtės rašydama knygą?
Kai susivokiau, su kuo gyvenu, pradėjau ieškoti pagalbos. Neradau nė vieno specialisto, kuris būtų galėjęs pasidalinti adekvačiais patarimais. Todėl teko save traukti iš bedugnės. Aš rašiau šią knygą sau, nes man jos labai reikėjo, kad galutinai neprarasčiau vilties, tikėjimo ir meilės. Pirma išliejau tokių santykių pavyzdžius, kurie kaip klasika atsikartoja net Amerikoje. Knygoje pateikiau labai konkrečią ir aiškią informaciją, kas yra narcicizmas, nes Lietuvos specialistai taip suklaidino mus visus, kad net bjauru girdėti, kaip tikrieji lūzeriai neva labai myli tik save. Jie nemyli net savęs. Taškas. Tik todėl ir yra nesugyvenami partneriai. Po gerų metų pridėjau knygos pabaigą apie sveikimą, dalinausi patirtimi, nes…. Jei galiu ir aš, gali ir kitos. Kai dirbau prie maketo, supratau, kad patirtis buvo kur kas skausmingesnė nei rodėsi anksčiau, todėl pritaikiau sau meno terapijos pagrindus ir sukūriau kiekvienam skyriui iliustraciją. Taigi, sveikau ne tik rašydama knygą sau, bet ir vėliau ją ruošdama spaudai. Esu patenkinta rezultatu.
Ar Lietuvoje taip sunku gauti pagalbos?
Manęs nedomina primityvios teorijos, paviršutiniški įtikinimai kuo nors, metodai, kuriuos galima uždėti ant visų klientų ir bandyti ten ko nors ieškoti praeityje, kurioje žmogaus jau seniai nėra. Būtent šiuose procesuose yra pastrigę Lietuvos psichologai ir psichoterapeutai, kai klientai stokoja realios pagalbos kasdienybėje. Paprastam žmogui bėdoje sudėtinga susigaudyti, kas padeda, o kas dar labiau kenkia. Aš, patyrusi ilgalaikius santykius su narcistiniu vyru, galiu labai aiškiai papasakoti, kaip mes, moterys, įeiname į tokius santykius, ką vertėtų savyje keisti ir kaip vertėtų tokius santykius nutraukti ir galutinai pasveikti. Galiu pasakyti, kokios teorijos dar labiau kenkia moterims, kokie patarimai tėra blėniai. Norisi moterims suteikti patikimų žinių, kad nereikėtų remtis žinomų žmonių vieša savigyda, kuri dažnai yra pateikiama marketinginiais tikslais. Man sunku suprasti, kas Lietuvoje nutiko su psichologais ir visuomenės švietimu, bet turime pripažinti tam tikrą profesinį fiasko: kai mes, psichologai ir psichoterapeutai, tylime apie žmonių realybę, apsikabinę teorinėmis dogmomis, apie emocinį raštingumą ir sunkumų įveiką pradeda kalbėti kirpėjos, visažistės, aktorės, dainininkės ir pan. Laimei, jie drįsta garsiai kalbėti. Bet vienos žmogaus istorija gali ne juokais suklaidinti klausytojus ir žiūrovus, jei savo svaraus žodžio netaria mokslo pasaulio atstovas. Psichologija yra labai jaunas, bet vis tik – mokslas. Ir šiais laikais, kai smegenys yra vis labiau tyrinėjamos, tyrime fantastiškų įžvalgų, kurios padeda susivokti mums, paprastiems žmonėms.
Kam gali padėti jūsų naujausia knyga?
Moterims, kurios nori gyventi pilnavertį gyvenimą. Supraskime, negalime padėti toms, kurios vis dar kaltina, vadina save per geromis, ir nenori atpažinti tų savo aspektų, kurie puikiai derėjo su narcistinio vyro bzikais. Mums reikia pripažinti, kada ir kur užmerkėme akis, ką ignoravome, tikėdamosis, kad…. Man viskas pavyks, nes aš tokia šaunuolė… Ši knyga gali padėti moterims atsiteisti, pasveikti ir sustiprėti, ypač toms, kurios turi vaikų su ypatingai nesugyvenamais partneriais.
Užduosiu tradicinį klausimą. Kaip nutiko, kad jūs patekote narcizui į rankas?
Žinoma, reikia pasinaudoti visais visuomenėje įprastais smerkimo įrankiais, ypač vinukais ir plaktuku. (Pašnekovė juokiasi.) Juoktis galime tik tada, kai nebeskauda. Savo profesinėje veikloje sutikau daug moterų, kurios turėjo ne vieną diplomą, buvo protingos, išsilavinusios, užėmė tam tikras pareigas, buvo sėkmingos visuomenėje, profesiniame gyvenime. Jos susimenkino iki begalybės, nes visi aplinkui šaukė – tau taip neturėjo nutikti! Pasakysiu štai ką: narcizas yra piktavalis, kenkėjas, neįmanoma nesekant, nepasiklausant, nežaidžiant detektyvo žaidimo sužinoti apgaulės mąsto. Todėl moterų protingumas čia ne prie ko. Vieni pasitiki, kiti pasitikėjimu naudojasi ir reikia laiko, kad viskas pradėtų aiškėti. Moterys ir vyrai santykiuose siekia laimės, normaliu atveju. Narcizai, tuo tarpu, santykiuose su pakankamai empatiškais žmonėmis, siekia pasipelnyti ir naudos sau. Ir tą daro ne tik vyrai, bet ir moterys. Visgi, dažniau taip elgiasi vyrai, nes jiems tą daryti yra lengviau. Lietuvos verslininkai linkę taip elgtis su savo buvusiomis žmonomis, o jų meilužės skatina tokią neteisybę. Verslininkų žmonos staiga netenka visko, nes, pasirodo, nieko ir neturėjo, nes viskas buvo vienos ar kitos įmonės nuosavybė. Įsivaizduokit: tik po dviejų metų nuo sutuoktinio išėjimo iš šeimos aš sužinojau, kad sutuoktinis visus santuokos metu smurtavo ekonomiškai. Jis melavo, kad neuždirba pakankamai pinigų pilnaverčiam šeimos gyvenimui, suvaidino nabagėlį, o realybėje visada turėjo pinigų, daug pinigų, tačiau leido juos ne šeimos reikmėms. Patyriau didžiulį šoką. Galėjome jau turėti namus… Bet sutuoktinio pasirinkimai buvo kiti… Man buvo sunku patikėti, kad tai realybė. Bet džiaugiuosi, kad sužinojau. Nes toks žmogus gali bet ką, jam nėra nieko švento. Ir tą svarbu žinoti, ypač, kai su tokiais lūzeriais turime vaikų. Kaip psichologė suprantu, kad tai tėra didžiulio lūzerio ir itin menkos savivertės požymiai, bet… Kaip žmonai, moteriai… Man skaudėjo. Skaudėjo net labiau nei sužinojus, jog sutuoktinis net 6 mėnesius klausėsi telefoninių pokalbių, kurie vykdavo mano automobilyje. Buvau apgauta. Prokuroras nenorėjo gilintis, tačiau banko sąskaitų išrašuose rastas sekimo įrangos pirkinys viską sudėliojo į savas vietas. Būtent tokia kraupoka realybė padėjo sveikti. Žinodama, kaip gali nutikti net protingoms ir gražioms, aš sėkmingai konsultuoju protingas ir gražias, nes negluminu jų, o padeda joms save geriau pažinti. Galiu tik pasakyti – tos moterys nuostabios, unikalios. Kiekvienai gali pavykti pasveikti bei gyventi toliau sėkmės lydimai ir laimingai. To ir linkiu.
Kalbėjosi Dalina RUPINSKIENĖ
Šaltinis: Nyksciai
