Įvertinimas
Baltyminių augalų augintojams 2023-2027 m. numatyta skirti beveik 68 mln. eurų susietosios paramos. Taip pat šių augalų augintojai galės dalyvauti ekologinėse sistemose bei gauti paramą pagal kaimo plėtros intervencines priemones.
Baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis. Šio sektoriaus susitraukimas gali lemti visišką vietinių kombinuotųjų pašarų gamintojų priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių.
Svarbu ir tai, kad baltymingų augalų auginimas, kaip ūkio ariamos žemės sėjomainos sistemos dalis, užtikrina labiau subalansuotų maistinių medžiagų išsaugojimą dirvožemyje, mažina dirvožemio rūgštėjimą, didina pasėlių atsparumą ligoms, gerina dirvožemio struktūrą, leidžia sumažinti herbicidų naudojimą. Be to, moksliškai įrodyta, kad šių augalų įtraukimas į sėjomainos sistemą bent kartą per ketverius metus turi reikšmingos įtakos CO2 emisijų ir ozono susidarymo mažinimui.
Lietuvoje 2022 m. deklaruoti baltyminių augalų bei jų mišinių (neskaitant mišinių, kuriuose baltyminiai žoliniai augalai yra vyraujantys) plotai siekė 7 proc. visų deklaruotų plotų.
Sektoriui numatytos įvairios intervencinės priemonės
Susietoji parama
Siekiant užtikrinti pakankamą baltyminių augalų auginimą Lietuvoje, šiam sektoriui numatyta susietoji pajamų parama. 2023-2027 m. šių augalų augintojams numatoma skirti 67,9 mln. Eur. Prognozuojama, kad susietąja parama baltyminių augalų auginimui pasinaudos apie 16 tūkst. ūkių.
Planuojamas išmokos dydis už hektarą kitąmet siektų 53,2 Eur, vėliau didėtų, kol 2027 m. pasiektų 55,6 Eur. Faktinis išmokos dydis priklausys nuo deklaruoto šiai paramos schemai ploto ir teoriškai galės siekti iki 70 Eur/ha.
Į šią paramą galės pretenduoti fiziniai ar juridiniai asmenys, atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinėms tiesioginėms išmokoms gauti. Pareiškėjai turės deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą apsėtą azotą kaupiančiais augalais ir /ar jų mišiniais, kuriuose azotą kaupiantys augalai yra vyraujantys, t. y. kuriuose šių augalų lauke yra daugiau nei 50 proc., neįskaičiuojant baltyminių augalų mišinių su azoto nekaupiančiais žoliniais augalais, ploto.
Skiriamos išmokos turėtų sumažinti pajamų skirtumus lyginant su kitais sektoriais ir taip padidintų šio sektoriaus patrauklumą, išlaikant ūkius šioje veikloje.
Baltyminių augalų bei jų mišinių augintojams numatyta 2,255 proc. visų tiesioginėms išmokoms (arba 15 proc. visų susietajai paramai) skirtų finansinių asignavimų.
Ekoschemos
Siekiant gauti susietąją paramą, kaip ir kitas tiesiogines išmokas, būtina laikytis GAAB ir valdymo reikalavimų.
Minėtus reikalavimus viršijantys ūkiai gali pretenduoti į papildomas tiesiogines išmokas pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (taip vadinamos ekoschemos).
Baltyminių augalų augintojams aktuali kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“. Visų pirma, baltyminių augalų auginimas bus skatinamas veikla „Augalų kaita“. Pasirinkęs įgyvendinti šią priemonę ūkininkas įsipareigos kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 augalų kaitą ir bent vienas jų turės būti dirvą gerinantis augalas (ankštiniai javai, aliejiniai augalai, daugiametės žolės, kaupiamieji ar sideraciniai (žaliasis pūdymas). Taip pat nustatoma mažiausia baltyminių augalų dalis – 10 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto. Įsipareigojimų laikotarpis – 4 metai, už šios veiklos įgyvendinimą pareiškėjui mokama po 57 Eur/ha išmoka kasmet per visą įsipareigojimo laikotarpį.
Parama numatyta ir auginant baltyminius augalus kaip tarpinius pasėlius. Veikla „Tarpiniai pasėliai“ skatinama auginti dirvožemio kokybės išsaugojimui svarbius augalus. Pasirinkus tarpinius pasėlius per žiemą, daugiametes ankštines ir varpines žoles, aliejinius bei ankštinius augalus, varpinius javus ar šių grupių augalų mišinius reikės pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d.
Šiai veiklai tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami per pavasario sėją į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 savaites po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.
Galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas iki rugpjūčio 15 d. Sėjant žolinius augalus juos nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites.
Visais šiais atvejais negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių ir organinių trąšų. Šių augalų neleidžiama naudoti pašarui ir nuimti jų derliaus.
Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų: tarpiniai pasėliai per žiemą, įsėlis arba posėlis. Išmoka pagal šią veiklą – 139 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ ne tik skatins ūkiuose naudoti sertifikuotą baltyminių augalų sėklą, bet ir mažins augalų apsaugos produktų naudojimą, aplinkos taršą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, didins ūkių prisitaikymą prie klimato kaitos. Tinkamas plotas išmokai gauti – ne mažesnis kaip 0,5 ha. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklos gamybai. Sertifikuotą sėklą reikės įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos. Išmoka pagal šią veiklą – 16 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Baltyminius augalus sėjantys tiesiogine sėja ar naudojantys kitas nearimines technologas galės rinktis veiklą „Nearimines tausojamosios žemdirbystės technologijos“, išmoka – 66 Eur/ha. Mažiausias šiai veiklai skiriamas plotas – 1 ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Strateginiame plane konkretus neariminio žemės dirbimo būdas nereglamentuojamas (pvz., gali būti taikoma tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą, seklusis dirvos skutimas, juostinis žemės dirbimas ir kt.), taip pat nenustatytas ir dirvos įdirbimo gylis, tačiau pagrindinė sąlyga – dirbamuose laukuose taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos).
Kaimo plėtros priemonių galimybės
Minėtas išmokas papildo parama pagal kaimo plėtros intervencines priemones. Baltyminių augalų augintojai galės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal investicines paramos verslui priemones, pavyzdžiui, „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra”, „Investicijos į žemės ūkio valdas”, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”.
Šio sektoriaus atstovai taip pat skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie gali kreiptis paramos pagal intervencines priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „Savitarpio pagalbos fondai”.
Baltyminių augalų augintojai gali dalyvauti mokymuose, gauti individualizuotas konsultacijas, dalyvauti Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių, projektuose, arba įgyvendinti parodomuosius projektus.
