Šiemet buvo patvirtintos atnaujintos Bendrojo ugdymo programos, o mokyklose jos bus pradėtos įgyvendinti nuo kitų metų rudens. Pagal šias programas jau yra kuriami ir nauji vadovėliai bei kitos ugdymo priemonės, kurias mokytojai galės naudoti savo pamokose. Leidėjai ir švietimo bendruomenės atstovai komentuoja, kas labiausiai keitėsi ir kaip pavyks prisitaikyti prie šiuolaikinės kartos mokinių, kad mokymo(si) rezultatai būtų kuo sėkmingesni.
Kaip teigia švietimo ekspertas, Vilniaus universiteto doc. dr. Simonas Šabanovas, programos numato tam tikrą žinių standartą, tačiau nenurodo, kaip reikėtų jį pasiekti. Jas atnaujinant vienas iš tikslų buvo sumažinti mokymosi apimtį mokiniams. Buvo pasirinkta tokia sistema, pagal kurią 1-10 klasių mokytojai turi skirti 70 proc. laiko privalomojo turinio mokymui ir 30 proc. mokytojo laisvai pasirenkamam turiniui.
„Vis dėlto daugelis pastebi, jog programas įveikti per 70 proc. laiko vargu ar įmanoma ir tikrai nemažai mokytojų bandys likusius 30 proc. laiko išnaudoti tam, kad gilintų ir stiprintų privalomąją dalį. Todėl svarbu mokytojams pagelbėti ir suteikti galimybę pasirinkti įvairius kontekstus, kad būtų galima įdomiai ir aktualiai pristatyti įvairius dalykus“, – teigia dr. S. Šabanovas.
Moko ir žinių, ir įgūdžių
Ekspertas pastebi, kad mokytojams tenka užduotis mokyti ne tik žinių, bet ir įgūdžių, kurie bus naudojami visą gyvenimą. Pavyzdžiui, kūrybingumas, komunikabilumas, kritinis mąstymas bus tokie pat svarbūs kaip ir matematinės žinios. Tam mokytojams tenka rasti savo receptą, kaip pateikti programoje numatytas žinias ir praturtinti pamokas įvairiomis priemonėmis bei naudingais metodais, pastebėtais iš kitų kolegų.
„Mokymasis neturi būti nei kančia, nei pasilinksminimas – tai įvairovė. Ugdydami kūrybingumą ar kritinį mąstymą turime nutolti nuo vieno teisingo atsakymo, o vietoje to skatinti ieškoti argumentų, nebijoti klysti ir atrasti savo unikalų kelią, stilių, kalbą“, – teigia dr. S. Šabanovas.
Mokytojų laisvė rinktis
Koks bus pamokos „receptas“ priklausys ne tik nuo mokytojų išradingumo, bet ir galimybių rinktis tokias priemones, kurios jiems patogios, naudingos, padeda sudominti vaikus.
„Vieni pedagogai daugiau akcentuos mokslinius tyrimus, kiti nuosekliai dėlios medžiagą kiekvienai temai, dar kiti norės laisviau dirbti ir mokslo metų viduryje stabtelėti ten, kur matys poreikį, pagal savo tempą. Svarbu, kad šiuolaikiniai vadovėliai suteiktų galimybę tai atlikti ir nevaržytų mokytojo laisvės“, teigia pedagogas ir mokslininkas dr. S. Šabanovas.
Visuomenės pokyčiai
Poreikis atnaujinti Bendrąsias ugdymo programas ir vadovėlius susijęs su tuo, kaip keičiasi pati visuomenė. Leidyklos „Šviesa“ direktorė Milda Juonė su komanda analizavo, kaip kartu pasikeitė ir vadovėliai.
„Tai, kas mums, kaip visuomenei, atrodė priimtina ir sveikintina prieš vieną ar du dešimtmečius toli gražu taip nebeatrodo šiandien. Bėgant laikui sensta faktinė informacija, keičiasi įvykių vertinimas, sąvokos. Vadovėliuose atsispindi ir tai, kaip keičiasi auklėjimo tradicijos. Šiandien atsisakoma išankstinių stereotipų, naujoje šviesoje atsiskleidžia ir tam tikros istorijos ar mokslo asmenybės“, – teigia M. Juonė.
Pasak leidyklos vadovės, besiruošdami atnaujintoms Bendrojo ugdymo programoms leidyklos specialistai kuria dvi naujas vadovėlių serijas – „Maži milžinai“ 1-4 klasėms ir „Horizontai“ 5-12 klasėms. Kuriant vadovėlius teko atidžiai apgalvoti naujojo turinio kontekstus, tame tarpe ir šiandieninę geopolitinę situaciją. Dabarties įvykių fone kitaip atsiskleidė ne tik imperializmo tema, bet ir apšvietos amžiaus idėjos, duomenys apie vykusias maro, raupų epidemijas – jas vaikai gali palyginti su Covid-19 patirtimi. Kartu keičiasi ir būdai, kaip mokytis įvairias temas.
„Visi žinome, kad gimtoji kalba yra svarbu, tačiau apie tai diskutuoti galima paprašius mokinių sukurti lietuvių kalbos reklamą užsieniečiams. O kad kirčiavimo tema neatrodytų neįveikiama ar nuobodi, galima klasėje apie tai sukurti tinklalaidę ar net humoristinius paveikslėlius – memus, ką jaunoji karta tikrai moka ir mielai išpildo pamokose“, – teigia M. Juonė.
Nauji vadovėlių ir užduočių formatai
Stipriai keičiasi ir vadovėlių dizainas, juose galima rasti daugiau infografikų ir kartais ne vadovėlį, o interaktyvią knygą ar žurnalą primenančių puslapių, nuorodų į filmukus ar interneto svetaines. Naujos kartos vadovėliuose integruojamos ir ne tik žinių, bet ir kompetencijų ugdymui skirtos užduotys, integruotos į įvairius mokomuosius dalykus.
„Labai svarbus ir skaitmeninių ugdymo priemonių vaidmuo, todėl naujieji vadovėliai „Eduka klasėje“ bus praturtinti vaizdo ir garso įrašais, infografikais, prezentacijomis, interaktyviosiomis užduotimis, iliustracijomis ir kt. objektais. Didžiausias tokių vadovėlių privalumas yra tai, kad skaitmeninis turinys yra integruotas į vadovėlį ir padeda mokytojui užpildyti visas pamokos dalis. Visas pamokai reikalingas turinys randamas vienoje vietoje ir yra pasiekiamas vieno mygtuko paspaudimu, o tai yra didelis palengvinimas mokytojui“, – kalba Jūratė Mikulevičiūtė, „Ateities pamoka“ ugdymo turinio grupės vadovė.
Pasak jos, labai svarbus tikslas sukurti tokį turinį, kuris sudomintų šiuolaikinį mokinį. Šiandien tai ne tik mokytojų poreikis, bet iššūkis visai švietimo bendruomenei. J. Mikulevičiūtė tiki, kad skaitmeninis turinys tikrai gali padėti lengviau suprasti, vizualizuoti sunkiai įsivaizduojamus dalykus ir pagilinti mokomąjį dalyką.
Ko siekiama?
Prieš metus dr. S. Šabanovo su kolegomis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkais darytas tyrimas atskleidė, kad visuomenės supratimas apie švietimo kokybę išsiskiria, pirmiausia dėl požiūrio į tai, ko siekiama ir kas turėtų vaidinti svarbiausią vaidmenį tikslus paverčiant realybe. Pasak tyrimo, tėvai, kalbėdami apie švietimo kokybę, daugiausiai iš visų tirtų grupių nurodo mokytojo asmenybės, nuolat besimokančio mokytojo svarbą. Patys mokytojai pabrėžė, kad švietimo kokybė priklauso nuo mokytojo socio-emocinės būsenos. Viena iš pagrindinių tyrėjų išvadų – tai, kad darbdaviai ir tėvai kalbėdami apie švietimo kokybę pirmenybę teikia inovatyvioms ugdymo praktikoms (turiniui, metodams ir kita), padedančioms užauginti laisvą, atsakingą, kūrybiškai ir kritiškai mąstančią asmenybę.
Tiek dr. S. Šabanovas, tiek M. Juonė sutinka, kad svarbiausia – padėti mokiniams atskleisti savo stiprybes parodant savo įgūdžius ir žinias, bei suteikti mokytojams patogias priemones darbui pamokoje. Pašnekovai pasidžiaugė, kad Lietuva gręžiasi į kompetencijomis grįstą ugdymą – įgūdžių ir kompetencijų svarba šiandieniniame pasaulyje, kuriame žinios sensta, tikrai akcentuojama nuolat. Tikimasi, kad vaikai, kurie dabar mokyklose, vėliau į darbo rinką atsineštų kritinį bei kūrybinį mąstymą.
Priemonių atnaujinimas mokyklose užtruks
Tiesa, ne visos mokyklos kitais metais pradės mokytis iš naujų vadovėlių ir pagal seniau galiojusias Bendrąsias ugdymo programas parengtos mokymo priemonės dar kurį laiką bus naudojamos.
„Pagrindinės žinios gal ir nesikeičia, bet sensta kontekstai. Todėl svarbu keisti ne tik dalykų programas, bet nuolat atnaujinti ir pildyti mokymo priemones. Vis tik, tikrai ne kiekviena mokykla gali sau leisti per kelis metus atnaujinti visus vadovėlius. Linkiu, kad pagal atnaujintą turinį daugelis vaikų pradėtų mokytis kuo greičiau ir iš naujų, patrauklių mokymosi priemonių“, – teigia dr. S. Šabanovas.
Šaltinis: Nyksciai
