Pastato griovimą pradėjusios Šilutės UAB „Kavesta“ darbų vadovas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad darbų apimtis tikrai nėra didelė.
Nugriovus pastatą jo vietoje bus įrengta kiek didesnė nei 1 100 kvadratinių metrų automobilių stovėjimo aikštelė. Numatyta, kad joje bus 40 vietų.
Taip pat bus suformuoti nauji takeliai, pasodinti želdiniai.
„Jei neiškils nenumatytų kliūčių, viską planuojame padaryti iki Kalėdų“, – sakė „Kavestos“ atstovas.
Sovietinė slėptuvė
Viena iš kliūčių galėtų būti po pastatu įrengta sovietinė slėptuvė. Jos brėžinių „Kavestos“ atstovai neturi, tačiau tikimasi, kad ją išardyti didelių sunkumų nebus.
Manoma, kad slėptuvės sienos nėra labai storos, nes apsauginę funkciją atlieka ir aplink pastato pamatą supiltas žemių pylimas.
O pats pastatas kartu atlieka ir daugiasluoksnio slėptuvės stogo funkciją.
„Slėptuvė bus griaunama mechanizuotu būdu“, – sako „Kavestos“ projektų vadovas.
Bendra griovimo darbų ir aikštelės įrengimo sutarties suma – apie 270 000 eurų.
Istorinė tiesa
Priminsime, kad kurį laiką ant šio 1984-1985 metais statyto pastato kabojo lentelė, kuri skelbė, kad po pastatu esanti slėptuvė buvo miesto Tarybos vadavietė šaltojo karo metu.
Tačiau dar pernai šią informaciją „Vakarų ekspresui“ paneigė sovietiniais laikais prie miesto valdžios šturvalo stovėjęs Valentinas Greičiūnas.
„Pats kuravau jos statybas. Miesto valdžiai šaltojo karo laikais buvo skirta daug didesnė slėptuvė Dubysos gatvėje“, – tuomet sakė 83 metų V. Greičiūnas.
Anot jo, Pilies gatvėje įrengta slėptuvė buvo skirta anuometinės Bandomosios laivų remonto įmonės darbuotojams.
„Nuo nuo 1976 m. iki 1989 m. aš dirbau Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Puikiai pamenu tų laikų miesto infrastruktūros vystymo peripetijas. Bandomajai laivų remonto įmonei pagal tuometę civilinės gynybos tvarką buvo privaloma pasistatyti požeminę slėptuvę branduolinio karo atveju. Įmonės vadovai sugalvojo, kad galima nušauti du zuikius: ir slėptuvę pastatyti, ir sporto salę virš jos. Taip ir buvo padaryta. Sporto sale naudojosi ne tik įmonės darbuotojai: ji buvo visų uostininkų sporto baze, organizuotos spartakiados“, – pasakojo V. Greičiūnas.
Apie 1994-1995 m. pastatas atiteko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (1992-1999 m. jos direktoriumi buvo V. Greičiūnas), o 2012-aisiais objektas perduotas Klaipėdos miesto savivaldybei. Miesto Taryba ir priėmė sprendimą pastatą griauti.
Neliks ir viešbučio
Buvusios sporto salės pastatas griaunamas, kad būtų atvertas vaizdas į Klaipėdos piliavietės kompleksą.
Pagal šiuo metu galiojantį teritorijos detalųjį planą, dėl tos pačios priežasties ateityje neturėtų likti ir netoliese esančio „Astros“ viešbučio.
„Viešbučio klausimas yra nukeltas į ateitį ir jokie veiksmai šiuo metu neplanuojami“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Norint nugriauti privatų viešbutį jį pirmiausia reikėtų išpirkti iš dabartinių savininkų.
