Atsinaujinusi Vyresnio amžiaus žmonių organizacijų taryba veiklą pradeda su nauju vadovu
Platesnį vyresnio amžiaus žmonių organizacijų ir institucijų ratą vienijanti ir atsinaujinusi Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba veiklą pradeda su nauju vadovu, tikslais ir platesniu institucijų atstovavimu. Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba keičia iki šiol veikusią Lietuvos pensininkų reikalų tarybą. Nauja sudėtis, viliamasi, svariai prisidės prie vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimo ir įgyvendinimo, sieks platesnio, nuoseklesnio ir kokybiškesnio vyresnio amžiaus žmonėms aktualių klausimų sprendimo.Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje susirinkę Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos nariai išrinko Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku tapo Gediminas Dalinkevičius, Trečiojo amžiaus universiteto prorektorius organizaciniams reikalams.
„Vyresnio amžiaus žmonės – Lietuvos turtas, išmintis ir tvirta atrama, o pensinis amžius – ne nuosprendis, o nauja pradžia. Džiugu matyti susirinkusius aktyvius, ieškančius, trokštančius ir neabejingus pagyvenusių žmonių organizacijų narius. Visų amžiaus grupių aktyvus dalyvavimas visuomeniniame gyvenime ir sprendimų priėmime labai svarbus, todėl sakau: mums labai svarbu išgirsti būtent jūsų nuomonę, įžvalgas, įsiklausyti į jūsų patirtį ir pastebėjimus. Kviečiame kartu dalyvauti ir prisidėti prie aktualių sprendimų kūrimo proceso“, – susirinkusiems sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ministrė M. Navickienė džiaugiasi, kad pernai pradėję nuo Senjorų forumo, šiandien turime naują bendradarbiavimo formatą – Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybą, kurioje numatytas platesnis senjorų organizacijų atstovavimas ir institucijų įsitraukimas.
„Tikiuosi, kad su nauju tarybos formatu aktyviau ir kokybiškiau ieškosime naujų galimybių spręsti aktualius klausimus gerinant dalyvavimo darbo rinkoje sąlygas bei galimybes, plėtojant sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą, galimybes gyventi visavertį socialinį, kultūrinį gyvenimą, siekiant išvengti vyresnio amžiaus asmenų vienišumo ir izoliacijos. Sąlygos tobulėti, naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, atsižvelgiant į skirtingus senjorų poreikius galimybes – labai svarbu“, – sakė ministrė M. Navickienė.
Motyvacija būti aktyviais ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime yra vienas iš svarbesnių senjorų gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių. Jungtinių Tautų Madrido veiksmų plane dėl senėjimo pabrėžiama, kad svarbu vyresnio amžiaus žmonėms suteikti galimybę prisidėti prie visuomenės vystymosi bei užtikrinti, kad jie turėtų galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose visais lygmenimis. Siekis užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime, vyresnio amžiaus asmenų darbo ir pilietinio aktyvumo priemonių svarba taip pat akcentuojama ir Vyriausybės programoje.
Siekiant formuoti ir įgyvendinti efektyvią politiką, gebančią atliepti senėjančios visuomenės iššūkius, būtina įtraukti vyresnio amžiaus žmones į politinių darbotvarkių planavimo, formavimo ir įgyvendinimo etapus. Tačiau tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas socialinėje, politinėje veikloje bei sprendimų priėmimo procesuose Lietuvoje dar ganėtinai žemas. Jungtinių Tautų periodiškai rengiamoje aktyvaus senėjimo indekso ataskaitoje pažymima, kad tik 11,1 proc. vyresnio amžiaus žmonių dalyvauja socialinėje veikloje, tik 10,8 proc. – politinėje veikloje. Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse šis skaičius siekia net 27 proc.
Nepakankamai išnaudojamos vyresnio amžiaus žmonių įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus formos ir būdai. Nacionaliniu lygmeniu iki šiol prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikusioje Pensininkų reikalų taryboje buvo atstovaujama tik dalis vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų. Nepakankamas vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus ir vietos savivaldos lygmeniu. Tik kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Kauno, Klaipėdos miesto, yra įsisteigusios senjorų tarybos.
