Aplinkos ministerija ir padidino minimalų pakrantės apsaugos juostų plotį, ir supaprastino pakrančių apsaugos juostų nustatymo procesą. Taip siekiama užtikrinti efektyvesnę paviršinių vandens telkinių apsaugą nuo taršos, pakrančių ekosistemų stabilumą.
Kartu mažinama administracinė našta žemės savininkams, ūkinę veiklą vykdančioms įmonėms ir asmenims, užtikrinama labiau efektyvi vandens telkinių apsauga ir valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą, patvirtinantį atnaujintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką, kuri įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.
Naujojoje tvarkoje atsisakoma iki šiol galiojusio pakrantės juostos nustatymo vietovėje pagal faktinę situaciją (įvertinant šlaito buvimo faktą, matuojant pakrantės žemės paviršiaus vidutinį polinkio kampą) ir pereinama prie fiksuoto dydžio pakrantės apsaugos juostų nustatymo naudojant Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis.
Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, pagal kurį nuo 2023 m. paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos tampa nekilnojamojo turto registro objektais ir pagal patvirtintą naują tvarką visai šalies teritorijai turės būti parengtas skaitmeninis duomenų sluoksnis su paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų bei pakrančių apsaugos juostų ribomis. Šį duomenų rinkinį tvirtins Aplinkos apsaugos agentūra.
Pagal naują tvarką paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos bus nustatomos toms upėms, ežerams, tvenkiniams, kanalams, nepratekamiems dirbtiniams vandens telkiniams, kurie registruoti Upių, ežerų, tvenkinių kadastre, taip pat Kuršių marių rytinei pakrantei nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės ribos iki Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės sienos.
Minimalus pakrantės apsaugos juostos dydis didinamas iki 5 m. Tokio pločio pakrantės apsaugos juosta bus nustatoma prie 10 km ir trumpesnių upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas – iki 10 ha, kūdrų iki 2 ha.
10 m pločio pakrantės apsaugos juosta bus nustatoma prie ilgesnių kaip 10 km, bet trumpesnių kaip 100 km upių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra 10–200 ha, dirbtinių vandens telkinių, kurių plotas – 2 ha ir daugiau, ir prie visų kanalų.
Prie 100 km ir ilgesnių upių, prie ežerų, tvenkinių, kurių plotas – 200 ha ir didesnis bus nustatoma 30 m pločio pakrantės apsaugos juosta. Didžiausia – 100 m pakrantės apsaugos juosta nustatoma Kuršių marių rytinei pakrantei.
Taip pat atsisakoma išimčių, leidžiančių mieste nenustatyti pakrantės apsaugos juostos, nes juose ypač svarbu išsaugoti išlikusias natūralias pakrantes, atkurti jose sutrikdytus migracinius ryšius ir stiprinti jų teikiamas ekosistemines paslaugas. Miestuose nustatoma iki 10 m pakrantės apsaugos juosta (prie mažesnių vandens telkinių 5 m).
Atkreipiame dėmesį, kad šie pakeitimai neužkirs kelio realizuoti jau patvirtintų projektų. Numatyta, kad patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų, statinių projektų sprendiniai, susiję su veiklos reglamentavimu paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose lieka galioti.
Tačiau, keičiant šiuos dokumentus, nuo 2023 m. sausio 1 d. turės būti atsižvelgiama į pagal naują tvarką parengto paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų žemėlapio duomenis.
