Šiandien Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai konstitucinės peticijos teisės įgyvendinimą reglamentuoti konstituciniu įstatymu, nes tai yra ypač reikšminga visuomeninių santykių sritis.
Siūloma ne tik aiškiau ir nuosekliau sureguliuoti peticijos teisės įgyvendinimo tvarką, bet ir išplėsti galimybes peticijoms teikti, užtikrinant teisę kreiptis dėl visų norminių visuomenei svarbių teisės aktų priėmimo.
Numatyta, jog peticijos teisė galės būti įgyvendinama kreipiantis tik dėl norminio visuomenei svarbaus teisės akto priėmimo, o kiti piliečių kreipimaisi turės būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, piliečiams numatyta daugiau galimybių peticijoms teikti, taip pat įtvirtinamas jų nagrinėjimui skirtas maksimalus terminas, o tai prisidės prie dar veiksmingesnio jų teikimo ir nagrinėjimo proceso.
„Nauja bus tai, kad pilietis peticiją galės pateikti ne tik Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės institucijoms, kaip buvo iki šiol, bet ir kitoms valstybės institucijoms, pavyzdžiui, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai”, – sako E. Dobrowolska.
Šiuo atveju kitoms institucijoms bus privalu turėti įgaliojimus priimti norminį teisės aktą, reikalingą peticijoje pateiktiems visuomenei svarbiems prašymams ar siūlymams įgyvendinti, o peticijų komisijos funkcijas atliks įstaigos sudaryta komisija arba konkretus valstybės tarnautojas.
Atsižvelgiant į nustatytą peticijos nagrinėjimo laiką, įtvirtinamas maksimalus 20 darbo dienų terminas, per kurį valstybės ar savivaldybės institucijos, mokslo bei studijų institucijos, švietimo įstaigos turės pateikti nuomonę ar kitą reikiamą informaciją dėl peticijoje pateikto prašymo ar siūlymo.
Pasak ministrės, daugiau viešumo ir skaidrumo leis pasiekti numatyta peticijų komisijų veiklos viešinimo interneto svetainėje pareiga, užtikrinant visuomenės teisę sužinoti apie priimtas nagrinėti peticijas, taip pat pareiškėjo teisę sužinoti su peticijos nagrinėjimu susijusią informaciją. Piliečiui pageidaujant, jam bus siunčiama gauta informacija ar nuomonės dėl peticijoje pateiktų prašymų ar siūlymų.
„Siekiame, kad peticijų teikimo ir nagrinėjimo procesas būtų dar viešesnis ir skaidresnis, o visuomenė turėtų dar daugiau įrankių dalyvauti sprendimų priėmime, nes atviras valdymas ir visuomenės teisė žinoti – yra vieni svarbiausių viešojo sektoriaus veiklos efektyvumo užtikrinimo aspektų”, – akcentuoja E. Dobrowolska.
Anot E. Dobrowolskos, siekiant atsakingo valdymo, net ir pareiškėjui atsiėmus peticiją, pripažinusi jos svarbą, peticijų komisija galės tęsti peticijos nagrinėjimą, taip užtikrindama efektyvų pastebėtų problemų sprendimą ir teisinio reguliavimo tobulinimą.
Konstitucinių įstatymų rengimo inicijavimas yra numatytas ir Vyriausybės programoje.
Pritarus Seimui, šie siūlymai įsiteisėtų nuo 2023 m. sausio 1 d.
