Europos Komisija parengė Reglamento dėl gamtos atkūrimo projektą, kuris padės įgyvendinti Europos žaliojo kurso, ES Bioįvairovės strategijos iki 2030 m. ir ES strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslus. Didžiausias dėmesys skiriamas prastos būklės ir prarastų ekosistemų atkūrimui.
Iki šiol valstybės įsipareigojimus išsaugoti biologinę įvairovę prisiima savanoriškai. Deja tai nedavė pakankamų rezultatų ir gamtos būklė toliau blogėja. Šiuo metu net 80 proc. ES šalyse esančių buveinių būklė yra bloga, o šlapžemių plotas nuo praėjusio amžiaus 8-tojo dešimtmečio sumažėjo 50 proc., todėl reikalingas dokumentas, kurio nuostatų laikytis būtų privaloma.
Reglamento dėl gamtos atkūrimo projekte siūloma nustatyti teisiškai privalomus bendrąjį ir specifinius gamtos atkūrimo kiekybinius tikslus, kurie taip pat padėtų prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti, vykdyti ES tarptautinius įsipareigojimus, papildytų ES Buveinių, Paukščių, Vandens pagrindų, Jūrų strategijos pagrindų direktyvas.
Numatyta, kad kiekviena ES valstybė narė per dvejus metus nuo reglamento įsigaliojimo turės parengti nacionalinius atkūrimo planus iki 2050 m., su tarpiniais tikslais iki 2030 ir 2040 m., taip pat nusistatyti teisiškai privalomus nacionalinius gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus.
Lietuva vertina reglamento projektą kaip svarbią iniciatyvą stabdyti biologinės įvairovės nykimui, prisidėti prie klimato kaitos valdymo, tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo. Visgi jame numatytus ambicingus tikslus bus sudėtinga pasiekti, reikės didelių administracinių ir finansinių pajėgumų, suinteresuotų šalių valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo įstaigų, įsitraukimo.
ES prasidedančiose derybose dėl reglamento projekto Lietuva sieks, kad būtų nustatomi realiai įgyvendinami tikslai, valstybėms narėms būtų suteikta pakankamai lankstumo įgyvendinant naujas nuostatas buveinėms ir ekosistemoms atkurti, atsižvelgiama į nacionalines aplinkybes.
Reglamente siūlomi ir specifiniai gamtos atkūrimo tikslai. Vienas iš jų susijęs su Buveinių direktyvoje nurodytiems sausumos, pakrančių ir gėlo vandens buveinių tipams priklausančių buveinių būklės gerinimu. Antrasis apima atkūrimo priemones jūrų buveinių būklei pagerinti, o trečiasis numato priemones gerinti pagal Buveinių ir Paukščių direktyvas saugomų rūšių buveinių būklę.
Numatytos priemonės 2030 m. turi apimti bent 30 proc. kiekvienos buveinių tipų grupės, kurios būklė nėra gera, ploto, 2040 m. – bent 60 proc., o 2050 m. – bent 90 proc.
Planuojama, kad žaliųjų miestų erdvių plotas iki 2030 m. neturi sumažėti, o iki 2050 m. padidėti 5 proc. Kiekviename Europos mieste ir priemiestyje medžių lajos danga ir į pastatus ir infrastruktūrą integruotos žaliosios erdvės turi siekti bent 10 proc.
Dar vienas svarbus siekis – užsibrėžta pašalinti paviršinių vandenų išilginių ir skersinių jungčių kliūtis (užtvankas), kad iki 2030 m. bent 25 tūkst. kilometrų upių ES galėtų tekėti laisvai. Taip pat iki 2030 m. planuojama sustabdyti augalų apdulkintojų populiacijos mažėjimą.
Reglamentas numato didinti biologinę įvairovę žemės ūkio ekosistemose ir pasiekti, kad nebemažėtų pievų drugelių, agrarinio kraštovaizdžio paukščių, organinės anglies pasėlių mineraliniame dirvožemyje ir didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų žemės ūkio paskirties žemėje. Taip pat būtina atkurti žemės ūkio paskirties sklypuose ir durpių gavybos vietose esančius nusausintus durpynus ir jų drėgnumą.
Kartu bus siekiama didinti biologinę įvairovę miškų ekosistemose ir jose sukaupti daugiau negyvos medienos, padidinti nevienodo amžiaus miškų dalį, miško paukščių populiaciją ir organinės anglies sankaupas.
Kartu su Gamtos atkūrimo reglamento projektu Europos Komisija pateikė ir kitą svarbų gamtosaugai dokumentą – ES Augalų apsaugos priemonių naudojimo reglamento projektą, kurio tikslas – iki 2030 m. 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir riziką.
