Sveikatos apsaugos sistema turėtų būti palanki tiek pacientui, tiek medikui. O kaip yra šiandien? Ar efektyviai veikia sveikatos apsaugos sistema, ar reikalinga sveikatos apsaugos sistemos reforma, kas juokauja su žmonių sveikata, kokia dienos maisto normos kaina Žemaitijos ligoninėse?
Pastebi neracionalius dalykus
Birželio 28-ąją „Žalgirio“ arenoje įteikti diplomai daugiau nei tūkstančiui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) absolventų. Šia proga studijas baigusius būsimuosius gydytojus, kitus gyvybės ir sveikatos mokslų specialistus sveikino garbūs svečiai, jauni specialistai su viltimi žengs į tikrąjį karjeros pasaulį, jie ne už ilgo stos gydyti pacientų. O į kokią realybę jie pateks?.. Tačiau jauni medikai kol kas dar nežino, jog pacientai šioje sistemoje pastebi ir neracionalius dalykus. Žmonės skundžiasi, kad trūksta veiklos operatyvumo, medicininių paslaugų teka laukti nesibaigiančiose eilėse, o patekus į gydymo įstaigą, maitintis ligoninės maistu. Tam tikra veikla lyg ir organizuojama, jei ji organizuojama, jai skiriamos lėšos, bet kadangi tai, kas skiriama nepakankamai, todėl negalima tikėtis efekto. Pacientų srauto idealiai tobulai nesureguliuos nė vienas terapeutas, nė vienas šeimos gydytojas. Kuo ilgesnis kelias iki gydytojo specialisto, tuo sunkiau gauti ir suteikti savalaikį gydymą. Tad teisė išsamiau pasitikrinti pacientui turi būti suteikiama.
Kaip pavyko pasislėpti?
Statistiniai duomenys rodo, kad savalaikis diagnozės nustatymas yra problema: didžiausias mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų. Gydytojai vienbalsiai teigia, kad neretai pacientai pavėluoja kreiptis į gydymo įstaigas, o kai , liga jau būna gerokai išplitusi, ji sunkiau kontroliuojama. Natūraliai kyla klausimas – kaip tam žmogui pavyko pasislėpti nuo medikų? Profilaktiškai tikrinami kūdikiai, vaikai, dirbantieji, norintieji įsidarbinti, moksleiviai, studentai, smulkiojo verslo darbuotojai ir daugelis kitų socialinių grupių asmenų. Senoliai negauna socialinių paslaugų be gydytojo pažymos. Nėra žmogaus, kuris neserga sezoninėmis virusinėmis ligomis, be gydytojo apžiūros žmogus negali gauti ligos lapelio, receptinių vaistų. Net, jei asmuo būtų didžiausias kontakto su medikais priešininkas, jam tenka apsilankyti medicinos įstaigoje, kur jam atliekami ir tyrimai. Dirbantieji profilaktiškai tikrinami tam tikrais nustatytais periodais, ir turėtų gauti rekomendacijas ir patarimus, dėl ko reikėtų susirūpinti. Ar daromos atrankinės tokių patikrinimų analizės? Tikriausiai taip, nes kitaip jos virsta formalumu. Moksleiviai prieš mokslo metus taip pat profilaktiškai tikrinami, tačiau nėra suformuotas tinklas medicinos įstaigų, kurios nuosekliai padėtų gerinti jų fizinius rodiklius. Na, nueis žmogus pas specialistą, paaiškės, kad šio paslaugų nereikia, praeis nerimas ir didelio blogio sveikatinimo sistema nepatirs. Kas kita, kai pavojingas susirgimas, kaip antai tuberkuliozė, onkologinė liga bus išaiškintas per vėlai.
Patikimiau pas pelkių raganą ?
Kiekvienam darbui atlikti reikalinga informacija. Tačiau, kai dirbama su labai gausia informacija ir ji užkariauja laisvalaikį, verčia sutelkti dėmesį prie daugybės monotoniškų operacijų, formalių įrašų – ima atsirasti klaidų, netikslumų, o vėliau ateina ir perdegimas. Pabandykite išsaugoti kūrybingumą, empatija, kai šimtus kartų tenka pildyti beprasmes formas, nuolat stringančiuose kompiuteriuose. Gydymo centru buvo padaryta šeimos gydytojo paslauga, kuris turėjo išmanyti įvairaus amžiaus pacientų gydymo specifiką, vaistų asortimentą nuo tūkstančių ligų. Beje, vaistų asortimentas labai pasikeitė po Nepriklausomybės atkūrimo. Kompiuterizacija, vaistų asortimento pasikeitimas, gydymo technikų kaita, platus darbo objektas užaugino šeimos gydytojui informacinę kuprą, kuri akivaizdžiai per sunki. Norint būti geru gydytoju, reikia gilintis į savo darbo specifiką. O kai darbo specifika daugiakryptė ir daugiašakė artėjama prie paviršutiniškumo. Tokiu metodu gydydamas, gydytojas turi puoselėti viltį, kad organizmas pats susidoros su liga. Bet liga prasiveržia pro slopinimo barjerą ir išlenda į paviršių subujojusi, uždelsta. Imi abejoti, ar patikimesnė šeimos gydytojo paslauga ar pelkių raganos gydymas rusvu skysčiu nuo nužiūrėjimo, opų, širdies, skrandžio, kepenų ligų, vėžio.
Išsigelbėjimas vaistinėje ?
Lietuvoje žmonių išsilavinimas auga. Tikrai galima pasitikėti pačių pacientų sugebėjimu pasirinkti gydymą. Nuolat girdime, kad žmogus, kuriam skauda ausys savaitę laukia galimybės patekti pas šeimos gydytoją, kai skauda pilvas, vargu ar kas eis pas akių gydytoją. Vėliau mėnesį laukia eilės pas otorinolaringologą. Prisikentęs skausmo pacientas nueina į vaistinę ir nusiperka lašiukų. Jis rizikuoja, bet laukimas taip pat rizika. Jei žmogui nustatyta diagnozė, liga chroniška jis paprastai žino, koks gydytojas jam reikalingas. Tarkim, kad šeimos gydytojas turėtų įvertinti bendrą žmogaus būklę, prieš siųsdamas pacientą pas kitą specialistą. Bet jei žmogus nuolatos gydosi, atlikti tyrimai, ligai paūmėjus galėtų eiti tiesiai ten, kur jam bus suteikta pagalba. Specialistas reikalingus duomenis ras elektroninėje paciento kortelėje.
Kam ligoninės maisto?
Be abejo, ligoninė, tai nėra prabangus restoranas, kuriame gausybė pasirinkimų, tačiau, koks racionas siūlomas? Ligoninėse pacientai maitinami nuo 3 iki 6,28 Eur. per dieną. Štai Klaipėdos Jūrininkų ligoninės duomenimis, vieno lovadienio maitinimo sąnaudos Klaipėdos jūrininkų ligoninėje yra 6,28 Eur. Ligoninės administracija akcentuoja, jog pastaruoju metu dėl kylančių kainų kartais tenka susidurti su produktų tiekimo problemomis. Kai kurios konkursą laimėjusios įmonės vienašališkai nutraukia sutartis. Ieškoma naujų kokybiškų produktų atitikmenų, skelbiame naujus konkursus. Stengiamasi, kad nepaisant trikdžių, maitinimo kokybė ligoninėje tikrai nenukentės. ,,Klaipėdos jūrininkų ligoninėje maistas pacientams gaminamas neseniai renovuotame, moderniame Maisto paruošimo skyriuje. Esame įsitikinę, kad vietoje gamintas maistas turi daugybę privalumų: jis yra šviežesnis, neatšildytas, visada galime kontroliuoti kokybę, siekti, kad pacientus pasiektų tik sveikos mitybos reikalavimus atitinkantis maistas“, – sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausioji slaugytoja Aida Smagurienė. Anot, jos Ligoninės dietologė ir dietistės savaitei į priekį sudaro meniu 10-čiai dietų, kurios taikomos pacientams, atsižvelgiant į jų ligas, sveikatos būklę.Pusryčiams Klaipėdos jūrininkų ligoninės pacientai dažniausiai maitinami įvairiomis košėmis, varške, sūriais ar virtu kumpiu, daržovėmis. Pietums pacientai visada gauna sriubos, antrą patiekalą. Tai įvairūs maltiniai, guliašas, plovas, kepenėlės, kepsniai iš vištienos, kiaulienos, jautienos arba žuvies. Garnyrui pateikiama ryžių, bulvių, kartais – ankštinių daržovių košė, taip pat porcija daržovių. Vakarienei patiekiama pieniška sriuba, košė, apkepas, omletas, daržovių salotos, makaronai su daržovėmis. Priešpiečiams, ar pavakariams ligoniams pasiūloma sulčių, kefyro, jogurto, šviežių bandelių, arbatos.
Plungės ligoninėje dienos maisto norma už 4, 83
Pasak VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės vyriausiosios slaugos administratorės Vijoleta Mačiuitienė, kadangi pacientų maitinimas yra dietinis, tai ribojami arba draudžiami kai kurie maisto produktai bei jų gamybos būdai, pvz. riebaluose virti, skrudinti gaminiai, kepti mėsos, paukštienos, žuvies gaminiai, sultinių padažų koncentratai, padažai su spirgučiais, rūkyti mėsos gaminiai, maisto produktai į kurių sudėtį įeina genetiškai modifikuoti organizmai, įvairūs prieskoniai ir kt. Dietinio maisto gamybos būdas yra tausojantis, t. y. virimas vandenyje ar garuose, troškinimas, gaminimas konvekcinėje krosnelėje. Anot specialistės, VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninė dietinio pacientų maitinimo paslaugą perka viešojo pirkimo būdu. Šiuo metu mūsų ligoninės pacientus pagal sudarytą sutartį maitina UAB „SOTEGA“. Vieno lovadienio kaina – 4,83 Eur. Pacientai maitinami pagal sudarytą ir patvirtintą 7 dienų valgiaraštį. Priklausomai nuo skirtos dietos, pacientai gauna būtinus jų organizmui maisto produktus, turinčius atitinkamą energetinę ir maistinę vertę. Nuo paskirtos dietos priklauso maitinimų skaičius per dieną. Pacientų maitinimai skirstomi į pagrindinius – pusryčiai, pietūs, vakarienė – ir papildomus – priešpiečiai, pavakariai, naktipiečiai. Pvz., pacientai, kurie serga cukriniu diabetu, maitinami 6 kartus per parą, tačiau maitinimo energetinė vertė turi atitikti nurodytą paros vertę. Tiekiami šilti patiekalai, kasdien turi gauti daržovių, vaisių, geriamo vandens.
Plungėje nusiskundimų nėra
,,Plungės ligoninėje šiuo metu pacientų maitinimo vieno lovadienio kaina išlieka nepakitusi, t. y. 4,83 Eur. Nusiskundimų tiekiamu maistu šiuo metu nėra. Esant nepasitenkinimui maitinimu, sprendžiame problemą: aiškinamės priežastys, vykdome pacientų apklausas, reaguojame į pateiktas pastabas. Ligoninėje gulintys pacientai gauna dietinį maitinimą, kuris skiriasi nuo jų namie gaminto maisto, vartojamų maisto produktų, ypač vyresnio amžiaus žmonių, todėl tenka paaiškinti, kad ligoninėje tiekiamas maistas yra dietinis. Nėra spirgučių padažų, orkaitėje keptų mėsos gaminių, rūkytos žuvies, silkės, gausiai sviesto ar grietinės, cepelinų ar bulvių plokštainio. Dalis mūsų pacientų tebenorėtų, kad juos lepintume nacionaliniais patiekalais, riebiu, sočiu ir gausiu maistu“, – neslėpė Vijoleta Mačiuitienė.
Kretingos ligoninėje – nesuprastėjusi?
,,Noriu paaiškinti į Jūsų užklausimą, dėl padidėjusių kainų maisto produktams, ar nesuprastėjo stacionarizuotų ligonių maitinimo kokybė. Mums ligonių maitinimo paslaugas pagal sutartį teikia VšĮ „Bruneros“. Sutartis pasirašyta 2021-12-14.
Vieno ligonių maitinimui pagal laimėto konkurso vienam lovadieniui kainą (5,67 euro su 9 proc. PVM) laimėjo minėta įstaiga. Su VšĮ „Bruneros“ bendraujame ne pirmi metai. Dietinių patiekalų valgiaraščiai, dietų pavadinimai, gaminamų produktų kokybė labai priklauso kokiomis sąlygomis ir specifikacijos aprašu pasirašyta sutartis.
Ligoninėje yra paskirtas asmuo, kuris vykdo dietiniams patiekalams gaminti atvežamų produktų kokybę, pagamintų patiekalų asortimentą ir atitikimą pagal valgiaraščius, patiekalų patiekimą pacientams ir kt..
Esant nors mažiems neatitikimams kviečiami VšĮ „Bruneros“ auditoriai, dietologai, maisto gamybos technologai. Dietinio maitinimo kokybė labai priklauso nuo visų grandžių kontrolės. Maitinimo paslaugas teikianti įstaiga geranoriškai reaguoja į pateiktas pastabas.
Iki šiol dėl kainų peržiūrėjimo, maitinimo paslaugas teikianti įmonė nesikreipė. Šiuo metu nepastebėta, kad ligonių maitinimo kokybė būtų suprastėjusi“, – akcentuoja Kretingos ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Janina Luotienė.
Klaipėdos universitetinėje – už 3 Eur.
,,Paciento maitinimui dienai skiriama apie 3 Eur. Kainų šuolis pastebimas, tačiau su šia situacija tvarkomės ne pacientų sąskaita, o pasitelkiamos ligoninės rezervinės lėšos. Užtikriname, kad ligoniams maistas tikrai nesuprastės. Pacientai yra ir bus maitinami kokybišku, subalansuotu, jų poreikius pagal susirgimą atitinkančiu maistu. Valgariaščiai sudaromi pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymus ir numatytus reikalavimus.
Pažymėtina, kad ligoninėje vykdomos pacientų apklausos, kuriose jų atsliepimai apie maistą – puikūs.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad daugiaprofilinėje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pacientai vidutiniškai gydomi apie 6,5 paros, trys ketvirtadaliai iš jų – operuojami. Tad jų gydymo procesui svarbiausia – profesionalių medikų darbas bei pagalba“ – teigia Aistė Noreikaitė, Klaipėdos universitetinės ligoninės Komunikacijos skyriaus vedėja.
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – paslaptis
Visos užklaustos ligoninės pateikė išsamius atsakymus apie savo pacientų maitinimo įkainius, tačiau Viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės Viešųjų ryšių koordinatorei Marijai Gabrienei, tai didžiausia paslaptis. Specialistė atsiprašė ir patikino negalinti atskleisti sumų, įdomu, kodėl? Ji pateikė gana formalų, ir nieko daug nepasakanį atsakymą į klausimą: ,,VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pacientų dietinio maitinimo paslauga organizuojama pagal pacientų dietiniam maitinimui skirtų dietų reikalavimus – vadovaujantis Pacientų maitinimo organizavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. V-1000 bei Geros higienos praktikos taisyklėmis.
Pakilusios maisto produktų kainos negali įtakoti gaminamo maisto kokybės, tačiau mums teko peržiūrėti sudarytus valgiaraščius ir juos šiek tiek koreguoti: išimta keletas brangesnių produktų, kurie pakeisti maistine verte panašiais produktais mažesne kaina. Tačiau šis pakeitimas nė kiek neįtakojo maisto kokybės ir atitinka dietinio maitinimo reikalavimus. Koreguotas ne tik meniu, bet ir keltas lovadienio įkainis“ – formaliai atsakė specialistė.
Ar sotus Sveikatos apsaugos ministras?
Liaudies išmintis sako, kad sotus alkano neužjaus, tad natūralu, kad pasmalsavome, o ką valgo Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Atsakymą iš jo komandos gavau, kaip matyti iš pateiktos informacijos, ministras į ligoninę greitu laiku gultis neplanuoja, veikiau, keliaus į negyvenamą salą. Anot Julijano Gališanskio, kuris yra LR Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos Vyriausiasis specialistas, ministras Arūnas Dulkys neturi kokių nors išskirtinių mitybos įpročių, nėra nei veganas, nei vegetaras. Valgo viską ir prisitaiko prie bendrų šeimos narių norų, kuriuos lemia šeimos finansinės galimybės. Į negyvenamą salą pasiimtų makaronų, sūrio, juodos duonos ir obuolių.
Amžinos eilės
Amžinos eilės pas akių, LOR, kardiologus ir kitus – tai prastos vadybos bėdos. Reikėtų išanalizuoti srautus, nustatyti poreikius ir liautis žeminti pacientus. Įsivaizduokime, kad atsitiktinės patikros metu cukraus kiekio kraujyje tyrimas parodo jo padidėjimą. Paaiškėja, kad pas endokrinologą pacientas pateks po mėnesio. Šeimos daktaras nesiryžta palikti žmogų be pagalbos. Čia pat klinikoje duoda pakelį tablečių. Pacientas jas vartoja, laikosi dietos, nueina po mėnesio pas gydytoją, ar bus nustatyta tiksli diagnozė, įvertintas būklės rimtumas?
Jei nerimą keliantys pojūčiai atsiranda mėnesio šešioliktą dieną, teks laukti kito mėnesio penkioliktos, kol užrašys pas specialistą. Ach savalaikio gydymo teorija ir praktika, kokios jūs nutolusios viena nuo kitos.
Aišku, informacija apie pacientą, jo sveikatą ir ligas negali būti teikiama bet kam. Tačiau, jei pacientas sutinka, kad tam tikra informacija gali būti teikiama asmeniui, kuriuo pacientas pasitiki, kodėl neįrašyti atitinkamo įrašo ambulatorinėje kortelėje ir kodėl nepapildyti vidaus tvarkos taisyklių punktu, nurodančiu, kad toks įrašas galimas. Kompetentingas specialistas atsakomybės nebijo, tačiau apsidraudimas yra skatinamas iki absurdo. Jokiu būdu reforma neturėtų apsunkinti paciento galimybių pasirinkti specialisto, kuriuo pasitiki, ženkliai mažinti prieinamumą prie medicinos paslaugų.
Šaltinis: Musuzinios.lt
