Gegužės 12 dieną Lietuvos ambasadorius prie Europos Tarybos Andrius Namavičius pasirašė Antrąjį papildomą Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (dar vadinamos „Budapešto konvencija“, ETS Nr. 185) protokolą dėl sustiprinto bendradarbiavimo ir elektroninių įrodymų atskleidimo. Šiuo protokolu siekiama suteikti teisėsaugos institucijoms galimybę lengviau ir greičiau gauti informaciją, reikalingą tiriant elektroninius nusikaltimus, iš kitų sutartį pasirašiusių šalių.
Pagal Protokolo nuostatas, institucijos galės pateikti tiesiogines užklausas registrams užsienio jurisdikcijose, siekdamos išsiaiškinti, kas užregistravo tam tikrą domeną. Tokiu būdu bus lengviau sužinoti neteisėto forumo ar veiklos vykdytojus. Institucijos taip pat įgis teisę įpareigoti nedelsiant bendradarbiauti užsienio įmones situacijose, kai manoma, kad asmens gyvybei gresia pavojus, bus sukurtos veiksmingesnės priemonės gauti duomenis ir jais dalytis su skirtingose srityse veikiančiomis institucijomis, taps lengviau bendradarbiauti, atliekant bendrus tyrimus. Visoms naujoms priemonėms bus taikomos griežtos apsaugos priemonės, užtikrinančios žmogaus teisių apsaugą ir teisės viršenybės principo laikymąsi, ypač su asmens duomenimis susijusiais klausimais.
Tai antrasis istoriškai reikšmingos „Budapešto konvencijos“ pakeitimas nuo tada, kai konvencija buvo priimta 2001 metų lapkričio mėnesį. Budapešto konvencija buvo pirmoji pasaulyje tarptautinė sutartis, skirta kovai su elektroniniais nusikaltimais. Pirmasis papildomas protokolas buvo priimtas 2003 metais, kuriuo numatyta, kad bet koks rasistinių ar ksenofobinių veikų perdavimas kompiuterinėmis sistemomis bus laikomas nusikaltimu. „Budapešto konvenciją“, prie kurios gali prisijungti ne tik Europos Tarybos narės, ratifikavo 66 valstybės, 13 pakviestos prie prisijungti. Su Europos Taryba bendradarbiauja 140 valstybių visame pasaulyje, siekdamos sustiprinti savo vidaus teisės aktus, skirtus kovai su elektroniniais nusikaltimais.
