Trečiadienį Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo siūlymui, kad siekiant apsaugoti jautriausią bioįvairovę, ekosistemas ir kraštovaizdį valstybiniuose parkuose turi būti ribojami plynieji ir atvejiniai kirtimai, tačiau mažesne apimtimi – ne visiškai juos uždraudžiant.
Vyriausybės išvadą rengusios Aplinkos ministerijos nuomone, miškininkystės pokyčiai saugomose teritorijose saugant jas nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio reikalingi, ir šia kryptimi nuosekliai dirbama. Miško kirtimų turi mažėti, bet visiškai uždraudus atvejinius ir plynuosius miško kirtimus nebūtų įmanoma užtikrinti tinkamos atviro kraštovaizdžio saugomų rūšių buveinių, taip pat atvirų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių atkūrimo ir tvarkymo.
Atkreipiame dėmesį, kad nebeliktų galimybės saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais taikyti specialiuosius biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, kurie, pavyzdžiui, pelkėms atkurti gali būti numatyti kaip plynieji. Absoliutus plynojo ir atvejinio kirtimo būdo draudimas taip pat sumažintų galimybes atkurti medynus šviesą mėgstančiomis medžių rūšimis, likviduoti masinius ligų ir kenkėjų židinius, taikyti stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones.
Valstybiniai parkai – tai zonomis suskirstytos saugomos teritorijos, kuriose saugomi gamtinių, kultūrinių, kraštovaizdžio ir kitų vertybių kompleksai. Priklausomai nuo zonos šių parkų II-IV grupių miškuose leidžiami atvejiniai ir plynieji miško kirtimai, tačiau juos projektuojant privaloma išsaugoti saugomas vertybes. Miško kirtimų galimybės konkrečioje valstybinio parko zonoje privalomai išnagrinėjamos ir nustatomos rengiant valstybinių parkų planavimo schemas.
Ūkininkavimo miškuose režimą reglamentuoja Miškų įstatymas, ūkinės ir kitokios veiklos, įskaitant miško kirtimus, apribojimai saugomose teritorijose numatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, kurie ne visais atvejais draudžia plynuosius ir atvejinius kirtimus.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme išvardijami konkretūs atvejai, kada gamtiniuose, kompleksiniuose draustiniuose ir valstybinių parkų draustiniuose plynieji ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai neleidžiami.
Pavyzdžiui, draudžiama vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus visų rūšių draustinių dalyse, kur auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba yra saugomų rūšių radavietės, o botaniniuose draustiniuose draudžiama vykdyti plynuosius kirtimus pelkėse, geomorfologiniuose draustiniuose – šlaituose, kurių nuolydis 15 laipsnių, ir statesniuose šlaituose, kalvų viršūnėse. Taip pat nurodyti išimtiniai atvejai, kai kirtimai šiais būdais leidžiami.
Miškų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti atitinkami draudimai kirsti mišką plynaisiais ir atvejiniais miško kirtimais valstybinių parkų miškuose, atsižvelgiant į miškų grupę.
Atsižvelgiant į veiklų, įskaitant miško kirtimus, keliamas grėsmes saugomoms vertybėms, kaip numatyta Vyriausybės programoje, 2022 m. planuojama Seimui pateikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Miškų įstatymo pakeitimo projektus, kuriuose bus siūloma sugriežtinti pagrindinių miško kirtimų taikymą valstybiniuose parkuose įvertinus miško kirtimų keliamas grėsmes saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms, jų apsaugos ir tvarkymo poreikius.
Numatantį visiškai uždrausti plynuosius ir atvejinius kirtimus Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektą pateikė Seimo nariai Andrius Palionis ir Jonas Pinskus.
