Ir tai ne karma. Tai – gyvenimo dėsnis. Mes visi kenčiame.
Galbūt kai kurie daugiau už kitus ir tai atrodo nesąžininga, bet gyvenimas kiekvieną priverčia kentėti tada, kai mažiausiai to tikimės.
Atrodo, vienu momentu viskas buvo nuostabu ir staiga kažkas nutiko. O vėliau dar kažkas ir dar kažkas. Ir jus apima neviltis, liūdesys bei sielvartas.
Tokiais momentais sunkiausia yra išlikti šalto proto ir elgtis racionaliai.
Jeigu dėl visko kaltas kitas žmogus, trokštame keršto. Norime pasielgti su juo atitinkamai ir taip pat jį nuskriausti. Mes laukiame, kai jam teks sumokėti už viską, ką padarė, kai gyvenimas pats su juo atsiskaitys. O kai to neįvyksta, pasijuntame prislėgti. Tarsi viskas būtų prieš mus. Bet taip nėra.
Anksčiau ar vėliau gyvenimas viską sudėlios į vietas.
Ir vieną dieną, blogiausiu momentu, blogiausiu įmanomu būdu tai, ką tas žmogus jums padarė, sugrįš jam taip, kad jis net nesugebės suprasti.
Tai paprastas faktas apie energiją. Jūs gaunate tai, ką atiduodate šiam pasauliui.
Vadinkite tai sutapimais, karma, bet galiausiai žmogus gauna tai, ką atidavė. Ir vieną dieną šis žmogus gaus viską, ko nusipelnė darbe, visuomenėje, šeimoje.
Ir kai jis pagaliau pasijus toks pat bejėgis ir sužlugdytas, kaip vertė jaustis kitus, jis sulauks atpildo.
Žinote, koks bus tarp jūsų skirtumas?
Asmeninis augimas. Blogi žmonės skaudina kitus, nes jie niekada nepasimoko iš savo patirties. O jūs paaugsite, kol jie kentės nuo tokio pat skausmo, kokį suteikė jums.
Jie nežinos, kaip su juo susidoroti. Ir jie grius, kol jūs atstatinėsite save po gabaliuką ir prisikelsite iš pelėnų.
Tad nesijaudinkite.
Negalvokite, kad tie, kurie jus įskaudino, niekada nesusidurs su tuo pačiu. Netikėkite, kad Visata nusiteikusi prieš jus.
Tiesiog mokykitės iš patirties, kurią jums dovanoja gyvenimas.
Išgyvenkite skausmą, verkite, pasiimkite iš jo vertingiausias pamokas, o tada kelkitės, atsisveikinkite su savo skriaudėjais žinodami, kad vieną dieną jiems bus atlyginta.
