Ar dažnai susimąstote, kokią svarbią funkciją atlieka pėda? Mes kasdien judame, padarome tūkstančius žingsnių, dėl kurių turime būti dėkingi pėdai. Žmogaus pėda yra sudėtinga struktūra, kurią sudaro 42 raumenys, 26 kaulai, 33 sąnariai, mažiausiai 50 raiščių bei sausgyslių, bei apie 250 000 prakaito liaukų. Pėdą galima pavadinti evoliuciniu stebuklu, kuri per dieną atlieką apie 10 000 judesių, perneša kelis šimtus tūkstančių tonų mūsų svorio.
Vos tik mažyliui pradėjus vaikščioti, o kartais dar net ir nepradėjus, mamytės atsakingai renkasi pirmuosius batukus, rūpinasi vaikučių pėdutėmis, keliauja pas ortopedus, kad patikrintų jų būklę. Tačiau suaugę neretai pamirštame savo pėdas, o jomis pradedame rūpintis tuomet, kai pajuntame nemalonius simptomus ar pastebime krypstančius sąnarius. Suaugusiam žmogui padarius pėdų tyrimą ir diagnozavus plokščiapėdystę, dažnai su nuostaba išgirstame atsakymą, kad niekada nebuvau plokščiapadis arba niekas man to nesakė. Noriu pabrėžti, kad plokščiapėdystė, kaip ir kitos pėdos deformacijos, net 95 proc. yra įgyjamos, o ne įgimtos. Tad visai natūralu, kad plokščiapėdystė, kaip ir kitos deformacijos, atsiranda su amžiumi, kuomet silpsta raumenys, bei raiščiai, kurie ilgainiui tiesiog nesugeba išlaikyti taisyklingos pėdos laikysenos.
Link kur aš lenkiu? Noriu akcentuoti, kad pėdomis rūpintis reikia nuolatos. Sveiką avalynę avėti reikėtų ne tik vaikystėje, taip pat rekomenduojama dar net ir nejaučiant nemalonių simptomų pasitikrinti savo pėdas kartą per metus. Kodėl per vėlu kreiptis į specialistus, kuomet pėdas jau skauda? Todėl, kad skausmo atsiradimas signalizuoja apie įsisenėjusią problemą. Kuomet žmogus yra jaunas, organizmas prisitaiko ir ilgą laiką simptomai nėra juntami. Dėmesį reikėtų atkreipti tuomet jei:
- Dirbate stovimą darbą ar daug vaikštote;
- Sportuojate;
- Po didesnio krūvio jaučiate blauzdos skausmus;
- Po krūvio kaista padai. Dažnai sakoma, kad padai dega;
- Nunešiojate avalynę į vidų ar į išorę;
- Pastebite ant padų nuospaudas;
- Turite antsvorio;
- Sergate cukriniu diabetu;
- Skauda keliai, klubai, nugara;
- Šeimoje yra pėdos deformacijų.
Jei dirbate stovimą darbą, daug vaikštote, sportuojate, turite antsvorį, pėdos kasdieną labai stipriai apkraunamos. Dėl per didelės nuolatinės apkrovos varginama pėda, tuomet raumenys bei raiščiai, palaikantys pėdos taisyklingą padėtį, ilgainiui silpsta bei persitempia, ir dėl to atsiranda įvairių pėdos biomechanikos sutrikimų bei deformacijų. Dažniausiai pėda pradeda krypti į vidų, susiformuoja plokščiapėdystė, pirmojo piršto deformacija Hallux Valgus, plaktukiniai pirštai, kulno atauga.
Pirmas tokių sutrikimų požymis yra nuospaudos bei į vidų ar į išorę nunešiojami batai. Šie požymiai atsiranda tuomet, kai sutrinka pėdos biomechanika, paprasčiau tariant – pėdos judesiai. Jei pėdą statome netaisyklingai, apkraunamos ne tos pėdos dalys, tose vietose kaip atsakas formuojasi nuospaudos, kurios, jas pašalinus, netrukus vėl atsinaujina. Dėl tos pačios priežasties nunešiojama ir avalynė. Jei mūsų pėda statoma netaisyklingai, visi aukščiau esantys sąnariai taip pat gauna netaisyklingas apkrovas. Vėliau dėl šių priežasčių atsiranda kelio vidinių ar išorinių dalių skausmas, klubų, nugaros, netgi galvos skausmas.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kodėl nereikėtų ignoruoti plokščiapėdystės. Viena iš pėdos funkcijų yra amortizacija. Pastačius pėdą ant žemės, sudėtinga pėdos skliautų sistema dirba taip, kad pėdai ir mūsų visam kūnui tenkantis smūgis taptų daug švelnesnis. Taip yra apsaugomi mūsų sąnariai, vidaus organai, smegenys. Jei pėda tampa plokščia, ji neatlieka amortizacinės funkcijos. Diskutuojant apie plokščiapėdystę, mėgstu duoti vieną pavyzdį: jei automobilio amortizatoriai neatlieka savo funkcijos su laiku pradeda gesti važiuoklė, o ilgainiui tai pakenkia ir varikliui. Lygiai taip pat yra ir su mūsų pėdomis.
Tad, jei norite sveikų ir gražių pėdų, rekomenduojame:
- Reguliariai tikrintis pėdas;
- Avėti sveiką, jūsų pėdai tinkančią avalynę. Rekomenduojama, kad avalynės dydis būtų nei per mažas, nei per didelis. Padikauliai bei pirštai neturėtų būti suspausti. Moterims rekomenduojamas ne aukštesnis kai 4 centimetrų kulnas;
- Darykite mankštą, kuri stiprina pėdos bei blauzdos raumenis;
- Jei dirbate stovimą darbą, daug vaikštote ar sportuojate, pastebėjote nuospaudas ar nunešiojate avalynę, pasitarkite su pėdos priežiūros specialistu dėl ortopedinių vidpadžių naudojimo.
Jei sergate cukriniu diabetu, pėdų priežiūra turėtų būti ypatinga. Paskaičiuota, kad apie 70 proc. visų atliktų kojų amputacijų priežastis – cukrinis diabetas. Dėl neuropatijos pėdos linkusios deformuotis, taip didėja spaudimas ir krūvis kai kurioms suragėjusio pado sritims. Tad ilgainiui vietose, kur spaudimas didžiausias, susiformuoja nuospaudos. Per laiką jos gilėja, kol atsiranda opa. Kuomet pėda nepakankamai aprūpinama krauju, tai lėtina žaizdų gijimą. Tad sergantiems diabetu rekomenduojama, kad avalynė turi būtų komfortiška, lengva, kvėpuojanti, visiškai tinkanti jūsų pėdai, nesuspaudžianti pėdos bei netrinanti. Prieš apsiaunant batus rekomenduojama juos atidžiai apžiūrėti iš vidaus, nes net ir menkiausias akmenėlis bate gali sukelti katastrofiškas pasekmes. Jei ant pėdų pastebite atsirandančių nuospaudų, patartina pasigaminti individualius, būtent jūsų pėdai pritaikytus įdėklus į avalynę.
Be galo svarbu ir prižiūrėti pėdų odą. Reguliariai lankykitės pas pėdų priežiūros specialistus, kur jums bus atliktas profesionalus medicininis pedikiūras. Nepamirškite drėkinti pėdų specialiais kremais, skirtais pėdoms. Rekomenduojami kremai turintys savo sudėtyje šlapalo.
Autorius: https://sveikatinimonamai.lt/
