Aukščiausiasis Teismas Panaikino žemesnių Teismų Sprendimą Palikti Laikiną Tėvų Valdžios Apribojimą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 30 d. išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Ieškovai prašė teismo panaikinti laikiną tėvų valdžios apribojimą trims nepilnamečiams vaikams, kurie yra apgyvendinti bendruomeniniuose vaikų globos namuose, taip pat nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su tėvais. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, konstatavęs, kad ieškovai pakeitė savo elgesį, tačiau tik minimaliai. Ieškovų noras susigrąžinti vaikus ir juos auginti nesudaro pagrindo spręsti, jog jie galės tinkamai rūpintis savo vaikais, vykdyti savo, kaip tėvų, pareigas, stengtis patenkinti vaikų nuolatinius kasdienius poreikius, sudaryti saugią ir pakankamą aplinką jiems augti. Ieškovai gyvena nuomojamame vieno kambario bendrabučio bute, todėl jie negalėtų užtikrinti vaikų teisės į tinkamą būstą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Kasaciniu skundu ieškovė (vaikų motina) prašė panaikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, argumentuodama tuo, kad teismai atskirai nevertino ieškovės elgesio pasikeitimo, todėl nepagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo motinai panaikinti taikytą laikiną tėvų valdžios apribojimą. Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. Teismui sprendžiant dėl galimybės panaikinti tėvų valdžios apribojimą, būtina atskirai nustatyti kiekvieno iš tėvų elgesį, jo pasikeitimą po vaikų atskyrimo, ne apibendrintai daryti išvadas dėl tėvų (ne)pasirengimo prisiimti ir vykdyti tėvų teises ir pareigas, o remtis nustatytomis aplinkybėmis, konkrečiais duomenimis, rodančiais tai, ar padarė ir kokią pažangą kiekvienas iš tėvų tam, kad galėtų auklėti vaikus, jais rūpintis. Vaikų tėvas ir motina yra asmeniškai atsakingi už vaikus, todėl teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo panaikinimo klausimą, turėtų tirti ir vertinti įrodymus kiekvieno iš tėvų atžvilgiu bei konkrečiai pasisakyti apie kiekvieną iš tėvų. Esant poreikiui teismas turi teisę spręsti dėl teismo ekspertizės dėl motinos emocinės brandos, gebėjimų ir motyvacijos, susijusios su vaikų auginimo, priklausomybės problemomis, įvertinimo paskyrimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad tėvų finansiniai sunkumai savaime negali būti laikomi pakankamu pagrindu spręsti dėl tėvų valdžios apribojimo, nesant kitų svarių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas panaikinti motinos valdžios apribojimą, turi įvertinti ir motinos galimybes įgyvendinti savo kaip motinos valdžią vaikų atžvilgiu valstybės institucijoms motinai suteikiant reikiamą pagalbą ir patarimus. Socialinių tarnybų, jų darbuotojų vaidmuo yra padėti sunkumų patiriantiems asmenims, suteikti jiems patarimų, kaip įveikti sunkumus. Valstybė, veikdama per socialines tarnybas, turi pasiūlyti adaptacines priemones tėvams, bet jų taikymas turi priklausyti nuo to, ar šeima pasiryžusi bendradarbiauti su įstaigomis. Socialinės tarnybos turėtų veikti dėdamos pastangas suteikti tėvams deramą pagalbą, informuoti tėvus apie galimybę išsinuomoti didesnį butą ar gauti savivaldybės socialinį būstą, įsidarbinti, gauti socialines pašalpas nepasiturintiems asmenims, gauti maisto davinius ir daiktus per savivaldybės seniūniją, nevyriausybines organizacijas, ar teikti patarimus dėl kasdienių buities rūpesčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tokio pobūdžio bylose teismas turėtų įvertinti, ar motinos galėjimo auginti vaikus kliūtys nulemtos jos pačios negebėjimo ar nenoro suteikti vaikui reikalingą rūpinimąsi (užtikrinti vaikui tinkamos mitybos, aprangos, higienos, sveikatos apsaugos, emocinių poreikių, ugdymo ir socialines sąlygas), ar materialinio nepritekliaus, kurį galima palengvinti gavus atitinkamą finansinę ir socialinę paramą ir konsultacijas. Valstybės pareigos teikiant įvairią pagalbą tokiems pažeidžiamiems asmenims, siekiant suvienyti jų šeimą, nėra beribės, o tokie asmenys taip pat turi rodyti pasiryžimą keistis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovės (motinos) kasacinį skundą tenkino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. → Paremkite infa.lt per PayPal, Patreon ar jums patogiu PAREMTI būdu. – Nuoširdžiai ačiū parėmusiems. Šaltinis: Infa.lt