Naujausiame psichiatrijos DSM, psichikos sutrikimų „biblijos“ leidime, atsirado nauja dalis: per didelis sielvartas dėl mirusio mylimojo, informuoja ZeroHedge leidinys.
NYT savaitgalį pranešė, kad naujojo „sutrikimo“ įtraukimas žymi užsitęsusių diskusijų psichikos sveikatos srityje pabaigą, todėl mokslininkai ir gydytojai intensyvų sielvartą laikys medicininio „gydymo“ taikiniu, t.y. skirs psichiatrinių vaistų, o tai greičiausiai padidintų farmacijos įmonių pelną.
Diagnozės įtraukimas į DSM-5, naujausio leidimo vadovą, reiškia, kad draudikams gali tekti apmokėti už vaistus.
Naujoji diagnozė – užsitęsusio sielvarto sutrikimas – buvo sukurta siaurai visuomenės daliai, kuri yra nedarbinga, kankinasi ir pergyvena praėjus metams po netekties ir negali grįžti prie ankstesnės veiklos.
Jo įtraukimas į psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą reiškia, kad dabar gydytojai gali išrašyti sąskaitas draudimo bendrovėms už žmonių gydymą nuo šios būsenos.
Psichiatrai siekė pripažinti šį „sielvarto sutrikimą“ nuo 1990 m. Kai kurie iš eksperimentinių gydymo būdų yra susiję su vaistais, kurie anksčiau dažniausiai buvo naudojami alkoholizmo ir opioidų vartojimo sutrikimams gydyti.
Greičiausiai tai atvers finansavimo srautą gydymo tyrimams – naltreksonas, vaistas, vartojamas priklausomybei gydyti, šiuo metu yra klinikiniuose tyrimuose kaip sielvarto terapijos forma, ir bus pradėtas konkursas dėl vaistų patvirtinimo Maisto ir vaistų Administracijoje.
Nuo 1990-ųjų nemažai tyrinėtojų teigė, kad intensyvios sielvarto formos turėtų būti priskirtos prie psichikos ligų, teigdami, kad visuomenė netekčių kančias yra linkusi priimti kaip natūralias ir nesugeba nukreipti kenčiančių link gydymo, kuris galėtų padėti.
Kai kurie žmonės, kenčiantys nuo sielvarto, yra našlės arba našliai, kurie niekada nesusitaiko su sutuoktinio netektimi, ir tėvai, kurie negali susitaikyti su vaiko netektimi.
Tikimasi, kad diagnozė leis gydytojams padėti daliai gyventojų, kurie per visą istoriją buvo atsiriboję nuo visko po baisių netekčių.
„Tai buvo našliai, kurios visą likusį gyvenimą dėvėjo juodus drabužius, atsiribojo nuo socialinių kontaktų ir likusį gyvenimą gyveno savo prarasto vyro ar žmonos atminimu“, – sakė daktaras Paulas S. Appelbaumas, valdymo komiteto, prižiūrinčio penktojo DSM leidimo pataisas, pirmininkas.
„Tai buvo tėvai, kurie niekada su tuo nesusitaikė, ir mes taip pat apie juos kalbėjome“, – sakė jis. „Šnekamojoje kalboje sakytume, kad jie niekada neįveikė savo vaiko netekties.
Nestebina, kad daugelis psichiatrų prieštarauja šio „sielvarto sutrikimo“ įtraukimui į DSM-5, teigdami, kad tai neišvengiamai sukels daug „klaidingų teigiamų rezultatų“, nes bus sunku atskirti normalų ir nenormalų sielvarto lygį.
Visą tą laiką šios idėjos kritikai ryžtingai ginčijosi prieš sielvarto priskyrimą psichikos sutrikimui, sakydami, kad toks pavadinimas rizikuoja patologizuoti pagrindinį žmogaus patirties aspektą.
Jie įspėja, kad bus klaidingų teigiamų diagnozių – gedintys žmonės, kuriems gydytojai sako, kad jie serga psichikos ligomis, kai iš tikrųjų jie lėtai, bet natūraliai gyja nuo savo netekčių sielvarto.
Tokiu būdu psichiatrijos sritis dar kartą iškelia vaistų gamintojų ir draudimo kompanijų interesus virš pacientų interesų, kurių daugeliui nuo šiol bus skiriami vaistai „sielvartui“ gydyti, – normaliai ir visiems žmonėms neišvengiamai gyvenimo pusei.
→ Paremkite infa.lt per PayPal, Patreon ar jums patogiu PAREMTI būdu. – Nuoširdžiai ačiū parėmusiems.
Šaltinis:Infa.lt
