Vakar kalbėjau apie tai, kad mitybos atsekamumas ir suvalgomo maisto skaičiavimas yra būtinas, jeigu norime sumažinti viršsvorį ar gydyti nutukimą. Ištiesų atvejų yra ir daugiau: raumenų ryškinimas, pasiruošimas varžyboms ar sportui, ligų prevencija, raumenų išlaikymas ir pan. Vis tai ir dar daugiau kitų atvejų reikalaus skaičiavimo.
Vis gi, jeigu Jūs tikrai nenorite skaičiuoti, tai ką tokiu atveju daryti ir ką sako tyrimai?
Pirmiausia reikia pastebėti, kad labai daug žmonių, kurie laikėsi kažkokių dietų ar turi viršsvorio jie yra linkę “nematyti” ar nepriskaičiuoti realiai suvalgomų kalorijų, kaip ir pervertina savo fizinį aktyvumą
Tai reiškia, kad žmogus tiki, jog jis valgo 1200 kcal, nors ištikrųjų suvartoja ženkliai daugiau. Plius, jis galvoja, kad daug juda, nors tyrimas rodo, kad tai būna pervertina net 75 procentais. Rezulatatas toks, kad svoris nekrenta, o kartais net auga.
Pasitaiko tokių ekstremalių atvejų, kuomet žmonės neužfiksuoja per dieną suvalgomų +2000 kcal daugiau nei jiems buvo nustatyta specialistų.
Kas įdomu, kad apie kalorijų suvartojamą kiekį klydo net ir patys specialistai. Atliktas tyrimas parodė, kad jie suvalgydavo 223 kalorijas daugiau nei manė. Lyginant su įprastais žmonėmis, šis skaičius mažesnis, tačiau tai parodo, kad valgant iš akies mes negalime tiksliai žinoti, kiek ir ko suvartojame.
Taigi, kaip elgtis, jeigu nenorime skaičiuoti, bet norime sumažinti kūno svorį? Paprasta: baltyminė mityba arba žinoma, kaip high protein diet.
Tai turi kelis aspektus, kodėl ji yra veiksminga:
1. Baltyminis maistas yra mažiau kaloringas
2. Baltyminiam maistui suvirškinti sunaudojame 30% energijos
3. Jis pasotina mus labiau nei angliavandeniai
4. Jis nėra toks skanus, kaip riebalų ir anglianvadenių mišinio produktai, todėl suvalgome mažiau.
Tyrimai parodė, kad žmonės neskaičiuodami kiek valgo ir laikydamiesi baltyminės mitybos suvartodavo 440 ar net ir 1100 kcal mažiau nei anksčiau.
Ir čia nėra jokios insulino, stebuklingos “zonos”, valgymo skaičiaus, produkto ypatingumo paslapties. Tiesiog valgant aukšto baltyminio maisto dietą jaučiamės sotesni.
Tačiau verta paminėti, kad šis būdas turi ir labai daug trūkumų, kuriuos reiktų atkreipti dėmesį ir įvertinti, gal visgi geriau skaičiuoti ir valgyti įprastai ir subalansuotai?
1. Gausus baltymų kiekis gali būti kenksmingas žmones turintiems problemų su kepenimis.
2. Valgant mažai angliavandenių rizikuojame surinkti mažiau būtinos ląstelienos, kas atsilieps virškinimui.
3. Vengsime vaisių, kurie atstato kepenų glikogeną.
4. Nesurinksime pakankamai gerųjų riebalų rūgščių, kurios atsako už priešuždegiminius procesus mūsų organizme.
5. Gali išsibalansuoti grelino ir leptino hormonai negaudami pakankamai riebalų ir angliavandenių.
6. Jausitės apatiški dėl glikogeno trūkumo esant fiziniam krūviui.
Yra ir daugiau priežaščių, kodėl ši mityba nėra geriausias pasirinkimas.
Tačiau, noriu pabrėžti, kad trumpais pabandymais viskas gali būti veiksminga, tik visada geriausia prieš kažką tokio darant pasitarti su specialistu ar gydytoju, kuris įvertins Jūsų sveikatos galimybes ir patars ar verta eksperementuoti.
Šaltinis: motyvuotiatletai.lt
