REUTERS
NATO ir toliau tieks Ukrainai ginkluotę, įskaitant oro gynybos sistemas. Be to, sąjungininkų teritorijose (ne Ukrainoje) bus dislokuoti greitojo reagavimo vienetai, kuriuos sudarys sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų operacijų pajėgos.
Tai paskelbė Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Anot jo, „Rusija sugriovė taiką Europoje“, o dabar, Rusijos agresijos akivaizdoje „Ukrainos žmonės kovoja už savo laisvę “.
Stoltenbergas pažymėjo: Rusija įtikinamai parodo, kad jos tikslas yra panaikinti demokratiškai išrinktą vyriausybę Kijeve. Be to, anot jo, „Kremliaus tikslai neapsiriboja Ukraina“. Jis priminė, kad pagal savo saugumo reikalavimus Rusijos Federacija nori, kad aljansas grįžtų prie 1997 m. rėmus.
„Pasaulis kviečia Rusiją ir Rusijos vadovybę atsakyti. Rusija yra agresorė, ir prie to prisideda Baltarusija. Prezidentas Vladimiras Putinas nusprendė įsiveržti į Ukrainą, ir tai yra baisi strateginė klaida, už kurią Rusija brangiai sumokės“, – pabrėžė NATO Generalinis sekretorius.
1999 metais aljansas į savo gretas priėmė Vengriją, Lenkiją ir Čekiją, 2004 metais – Bulgariją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Estiją. Albanija ir Kroatija įstojo į NATO 2009 m., Juodkalnija – 2017 m., Šiaurės Makedonija – 2020 m.
🔴 LIVE NOW
🎙️ Press conference following the extraordinary virtual summit of #NATO Heads of State and Government
📍@NATO HQ, Brussels | #NATOSummit https://t.co/nSOdJ3bqZR
— Jens Stoltenberg (@jensstoltenberg) February 25, 2022
Tuo tarpu Rusija jau prevenciškai įspėjo Suomiją ir Švediją, kurios neseniai paskelbė apie savo ketinimą pavojaus atveju stoti į aljansą.
Galimas Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO savo ruožtu sukels rimtų karinių-politinių pasekmių. Tai pareiškė oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Anot jos, kalbant apie NATO pažadą nesiplėsti į rytus, aljanso šalys „ieško naujų pasiteisinimų ir slepiasi viena už kitos“. Ji pažymėjo, kad Rusijai reikia ilgalaikių teisiškai įpareigojančių JAV ir NATO saugumo garantijų.
„Suomijos vyriausybės liniją tęsti neprisijungimo politiką laikome svarbiu veiksniu užtikrinant saugumą ir stabilumą Europos šiaurėje ir visame žemyne“, – sakė ji.
Zacharova pažymėjo, kad visos ESBO šalys, įskaitant Suomiją ir Švediją, patvirtino principą, kad vienų valstybių saugumo užtikrinimas neturėtų kelti grėsmės kitų saugumui.
Volodymyras Zelenskis paskelbė apie diplomatinių santykių su Rusija nutraukimą, Austrija paskelbė apie sankcijas Rusijai.
Rusija gi, apribojo savo piliečių galimybes naudotis socialiniais tinklais:
Vakar Federalinė ryšių, informacinių technologijų ir masinių komunikacijų priežiūros tarnyba („Roskomnadzor“) paskelbė apie dalinį prieigos prie „Facebook“ socialinio tinklo apribojimą, kuris pasireikš lėtesniu tinklo užsikrovimu. Departamentas tai paaiškino „apsauga nuo cenzūros“.
Anksčiau korporacija „Meta“ įvedė apribojimus Rusijos valstybinei žiniasklaidai, įskaitant „RIA Novosti“, televizijos kanalą „Zvezda“, „Lenta.ru“ ir „Gazeta.ru“. „Nuo 2020 m. spalio mėn. „Roskomnadzor“ užfiksavo 23 tokios „Facebook“ vykdomos Rusijos žiniasklaidos ir interneto išteklių cenzūros atvejus“, – rašo tarnyba.
Generalinė prokuratūra, suderinusi su Rusijos užsienio reikalų ministerija, socialinį tinklą pripažino „dalyvavusiu pažeidžiant pagrindines žmogaus teises ir laisves, taip pat Rusijos piliečių teisių ir laisvių pažeidimu“.
Vakar „Roskomnadzor“ įsakė žiniasklaidai skelbti medžiagą apie karą su Ukraina, naudojant tik duomenis „iš oficialių Rusijos šaltinių“.
→ Paremkite infa.lt per PayPal, Patreon ar jums patogiu PAREMTI būdu. – Nuoširdžiai ačiū parėmusiems.
Šaltinis:Infa
