Kortelė daug patogiau už grynuosius. Parduotuvėje ir kavinėje nereikia laukti grąžos, o ir kišenėse vėliau nesimėto monetos. Namuose atidarei nešiojamąjį kompiuterį – komunaliniai mokesčiai sumokėti, o internetinėje parduotuvėje įsigyta prekė jau pakuojama ir siunčiama tavo adresu.

Tačiau tai tik matoma mokėjimo kortelių pusė. Yra dalykų, apie kuriuos mažai kas žino ir gali juos suprasti. Apie juos ir papasakosime.

1. Ką reiškia skaičiai, esantys priekinėje kortelės pusėje

Kortelės numeris – tai ne eilės numeris. Kiekviename skaičiuje yra svarbi informacija.

Taigi, pirmas skaičius rodo, kokiai mokėjimo sistemai priklauso kortelė: 3 – „American Express“, 3 – „JCB International“, 3, 4, 5 – „Maestro“, 4 – „Visa“, 5 – „MasterCard“, 6 – „China UnionPay“. Kiti penki skaičiai – informacija apie banką ir kortelės tipą. Toliau seka 9 skaičiai, kurie naudingi tik bankui – jie identifikuoja kortelės turėtoją.

Paskutinis skaičius – patikros. Specialus algoritmas (pavadinimu „Mėnulis“) apskaičiuoja kortelės numerio ir patikros skaičiaus atitikimą. To reikia siekiant išvengti atsitiktinių klaidų (pvz., įvedant kortelės numerį ranka).

2. Ką reiškia kitoje pusėje esantys skaičiai

Čia yra trijų skaitmenų CVV kodas („Visa“) arba CVC kodas („MasterCard“). Abiem atvejais kalba eina apie dar vieną apsaugos priemonę. Šis kodas padeda atlikti transakcijas neturint realios kortelės. Pavyzdžiui, perkant internetu.

Kaip ir PIN kodas, CVV/CVC niekam negalima sakyti ir netgi rodyti.

3. Mokėjimo kortelė ultravioletinėje šviesoje

Taip, kortelės apsaugomos taip pat, kaip ir paprasti pinigai. Pavyzdžiui, vandens ženklais, kuriuos galima pamatyti tik ultravioletinėje šviesoje. Ant „Visa“ kortelės yra „V“, ant „MasterCard“ – „M“ ir „C“, o ant „American Express“ – erelis.

4. Kreditinė ir debetinė – kuo skiriasi?

Iš viso yra 7 mokėjimo kortelių rūšys. Bet dažniausiai išduodamos kreditinės ir debetinės. Jų pagrindinis skirtumas – kam priklauso sąskaitoje esantys pinigai. Kredito kortelėje esantys pinigai – banko lėšos, debetinėje (atsiskaitymo) – jūsų.

Kortelė su overdraftu – aukso viduriukas. Ji leidžia naudoti daugiau pinigų negu yra sąskaitoje, bet jos limitas mažesnis nei kreditinės.

5. Kam reikia limitų

Dvigubai apsaugai. Nustačius dienos, savaitės arba mėnesio limitą, galima apsidrausti nuo impulsyvių pirkinių. Antra vertus, apribojus grynųjų pinigų išdavimą, nereikės nerimauti, jeigu pavogs jūsų kortelę. Sukčiai nespės greitai išimti visų pinigų.

Dar naudinga nustatyti pirkinių internetu draudimą. O bijoti iš tikrųjų yra ko. Sukčiai sugalvoja vis naujų būdų, norėdami prieiti prie svetimų kortelių duomenų ir išleisti jose esančius pinigus savo reikmėms.

6. Kam reikalingi SMS pranešimai

Kad galėtumėte greitai reaguoti į netikėtą lėšų nurašymą! Jeigu jis įvyko, iš karto skambinkite į banką. Kortelės praradimas arba spėjimai, kad kažkas žino jos rekvizitus – taip pat priežastis kreiptis į banko skambučių centrą.

7. Banko kortelė – asmeninė

Kad ir kur mokėtumėte, neleiskite kasininkui jos pasiimti ir išsinešti. Juk yra miniatiūriniai nuskaitymo įrenginiai, kurie vagia kortelių duomenis.
Reikalaukite, kad visos operacijos būtų atliekamos jūsų akivaizdoje.
Jeigu imate pinigus bankomate, patikrinkite, ar nėra papildomų kamerų arba klaviatūrų.
Niekada nepasirašykite čekio, kuriame sumos laukelis paliktas tuščias.
Pasitikėkite tik tomis internetinėmis parduotuvėmis, kurios naudoja protokolą https. Jis apsaugo jūsų duomenis.

Ir pabaigoje: su kortele elkitės kaip su pasu. Ir dažniau skaitykite savo banko naujienlaiškius – ten rašo svarbius dalykus!