Istorija apie niekada neliūdintį meškiuką ir jo geriausią draugą paršelį išpopuliarėjo vos jos autorius Alanas Milnas ją sukūrė 1926 metais.
Kaip ir dauguma kitų knygos personažų, meškiukas gavo realaus rašytojo sūnaus Kristoferio Robino žaislo vardą. O pliušinis meškiukas buvo pavadintas 1920 m. Londono zoologijos parke gyvenančios meškos Vinipeg garbei.
Pats Milnas nelaikė savęs vaikų rašytoju ir teigė, kad vaikams rašo taip pat atsakingai, kaip ir suaugusiesiems, todėl knygose apie Mikę Pūkuotuką galima rasti daugybę gilių, smagių ir įdomių įžvalgų.
Mikė Pūkuotukas moko mus paprasčiau į viską žvelgti, draugauti ir mėgautis gyvenimu:
1. Kas eina į svečius rytais, tas išmintingai daro!
Juk tu žinai taram pampam, kada svečiuotis gera!
2. Galiausiai skųstis būtų nuodėmė. Juk aš turiu draugų. Vos vakar kažkas su manimi kalbėjo. O praeitą savaitę ar savaite anksčiau su manimi susidūrė Triušis ir pasakė: „Tfu, ir vėl jis!” Tai ir yra draugiškas bendravimas.
3. Niekas negali liūdėti, kai turi oro balioną!
4. – Kokia šiandien diena?
– Šiandiena.
– Mano mėgstamiausia diena.
5. – Tu niekur neskubi?
– Ne, iki penktadienio esu visiškai laisvas.
6. Vaikščioti į svečius nėra lengva! Kai mes einame, svarbiausia vaidinti, kad nieko nenorime.
7. – Nematau tame didelės prasmės, – pasakė Triušis.
– Ne, – kukliai atsakė Pūkuotukas, – jos čia ir nėra. Bet ji ruošėsi čia būti, kai pradėjau kalbėti. Turbūt pakeliui jai kas nors nutiko.
8. Vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas.
9. – Mama, koks čia gyvūnas?
– Žinai, vaikeli, nemandagu rodyti pirštu į tą, kas apsimeta pašto dėžute.
10. – Na, jeigu jūs daugiau nebenorite…
– O negi dar ko nors yra?
11. Pasala – tai tarsi tokia staigmena.
12. – Labas rytas. Jeigu jis labas. Dėl ko aš asmeniškai abejoju…
13. Tai geriausias būdas rašyti eiles – leisti dalykams atsistoti ten, kur jie nori.
14. – Bet juk tai aš! – pasakė jis.
– Ką reiškia „aš“? „Aš“ būna skirtingų!
15. – Viskas dėl to, – tarė Pūkuotukas, – kad paradinės durys yra nepakankamai plačios.
– Viskas dėl to, – atšovė Triušis, – kad per daug valgoma.
16. – Ką gi tu padarei?
– Nieko.
– Tai yra geriausia, ką galėjai padaryti, – atsakė išmintinga Pelėda.
17. – Būtent, – pasakė Nulėpausis. – Visi išprotėjo. Bet aš čia niekuo dėtas.
18. Tu nepamiršk, kad esu labai mažo protelio Meškiukas. Ir tie ilgi žodžiai mane tik liūdina!
19. – Nulėpausi, ar tau būna dienų, kai nenutinka gerų dalykų?
– Kiekvieną mielą dieną.
20. – Triušis protingas! – susimąstęs tarė Pūkuotukas.
– Taip, – atsakė Knysliukas. – Triušis gudrus.
– Jis smegeningas.
– Taip, – atsakė Knysliukas, – Triušis smegeningas.
Po ilgos tylos Pūkuotukas pagaliau tarė:
– Turbūt todėl jis nieko ir nesupranta!
21. Jeigu gyvensi šimtą metų, aš norėsiu gyventi šimtą metų minus viena diena – be tavęs nenoriu gyventi nė dienos.
22. – Pūkuotuk, tau ko užtepti – medaus ar kondensuoto pieno?
– Ir to, ir to! Galima ir be duonos!
Rašytojas Alanas Milnas, jo sūnus Kristoferis Robinas ir originalusis Mikė Pūkuotukas.
