1. Nebijok verkti. Tai išlaisvins tavo protą nuo liūdnų minčių. (Hopiai)
2. Geriau turėti žaibą rankoje, nei griaustinį burnoje. (Apačiai)
3. Visi augalai – mūsų broliai ir seserys. Jeigu įsiklausysime, išgirsime kaip jie kalba. (Arapahai)
4. Kas yra gyvenimas? Tai jonvabalio blyksnis naktį. Tai bizono kvėpavimas žiemą. Tai šešėlis, mirgantis ant žolės ir pasimetantis saulėlydyje. (Juodakojai)
5. Mes nepaveldime žemės iš savo protėvių, bet skolinamės iš savo palikuonių. (Sukvomiši)
6. Kai gimei, tu verkei, o pasaulis džiaugėsi. Gyvenk taip, kad kai mirsi, pasaulis verktų, o tu –džiaugtumeisi. (Čerokiai)
7. Pasakyk man – ir aš pamiršiu. Parodyk man – ir aš neprisiminsiu. Išmokyk mane – ir aš suprasiu.
8. Širdis – mūsų pirmasis mokytojas. (Šajenai)
9. Atsimink: tavo vaikai tau nepriklauso; tau juos paskolina Kūrėjas. (Mohikanai)
10. Stovintis viena koja kanojoje, o kita valtyje – įkris į upę. (Tuskarorai)
11. Žmonių dėsniai keičiasi mums vis daugiau sužinant apie žmogų. Tik dvasios dėsniai yra nekintami. (Krou)
12. Mirtis – tai tik pasaulių pakeitimas. (Duvamišai)
13. Neįmanoma pažadinti to, kas tik apsimeta miegančiu. (Navahai)
14. Visi sapnai supinti iš vieno voratinklio. (Hopiai)
15. Eini miegoti su šunimis – atsikelsi su utėlėmis.
16. Kai žmogus palieka gamtą, jo širdis sukietėja. (Lakotai)
17. Pavasarį žingsnius ženk švelniai – Motina Žemė laukiasi. (Kajovai)
18. Siek išminties, o ne žinių. Žinios – iš praeities. Išmintis – iš ateities. (Lambiai)
19. Jeigu nematai priežasties padėkoti, tai tavo kaltė. (Delavarai)
20. Kai gerbi gyvas būtybes, jos gerbia tave.
21. Varlė neišgeria tvenkinio, kuriame gyvena. (Sijai)
