Žievėgraužis tipografas (lot. Ips typographus) yra žalingiausias Lietuvos miškus pažeidžiantis veiksnys. Ši kinivarpa nudžiovina daugiau medžių nei visi kiti miškus pažeidžiantys veiksniai. Net uraganiniai vėjai nepadaro tiek žalos, kiek šis pavojingiausias spygliuočių medžių liemenų kenkėjas. Iki šiol didžiausias žievėgraužio tipografo masinis išplitimas fiksuotas 1994-1997 metais, kuomet nudžiovintų eglių tūris viršijo 8 milijonus kubinių metrų medienos. Nuo 2021 metų, iš eilės jau trejus metus, stebimas šio kenkėjo ir populiacijos, ir daromos žalos gausėjimas. Lietuvos eglynuose tai yra antras pagal gausumą žievėgraužio tipografo židinių masiškiausias plitimas. 2023 metais buvo užfiksuota gausiausia žievėgraužio tipografo populiacija per trijų dešimtmečių stebėsenos laikotarpį, kuri vykdoma nuo 2003 metų. Visų nuosavybės formų miškuose 2023 metais kenkėjo nudžiovintų eglių tūris sudarė daugiau nei 1 milijoną kubinių metrų medienos.
2024 metais labiausiai tikėtini žievėgraužio tipografo populiacijos ir daromos žalos kitimo 3 scenarijai, kurie labiausiai priklausys nuo klimatinių sąlygų medžių vegetacijos metu:
1 scenarijus – karštas, sausringas gegužės mėnuo bei visa vasara. Tai yra pesimistiškiausia prognozė, kuri gali nutikti 2024 metais. Žievėgraužio tipografo populiacija yra labai gausi, o vyraujant kaitroms ir sausroms, eglės taptų dar labiau neatsparios kenkėjų atakoms. Susidarius tokioms sąlygoms, miškuose drastiškai išaugtų tiek kenkėjo populiacija, tiek daroma žala. Per skraidymo sezoną vidutiniškai vienoje gaudyklėje sugaunamų žievėgraužio tipografo suaugėlių skaičius siektų apie 20 000 vienetų. Nudžiovintų eglynų tūris sudarytų apie 2 milijonus kubinių metrų medienos. Kenkėjo židiniai būtų fiksuojami visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač gausūs pažeidimai – pietrytinėje, centrinėje ir šiaurės rytų Lietuvoje. Stichinės nelaimės miškuose lygmuo galimai būtų pasiektas daugiau nei trečdalyje visų savivaldybių, labai tikėtinas ekstremalios situacijos paskelbimas visos Lietuvos mastu. Padėtis taptų sunkiai valdoma: trūktų pajėgumų laiku aptikti ir sutvarkyti naujus žievėgraužio tipografo židinius, rinkoje atsirastų eglės medienos perteklius, kristų jos kainos, dėl to mažėtų miško savininkų ir naudotojų motyvacija ir galimybės vykdyti sanitarinius miško kirtimus.
2 scenarijus – pavasario ir vasaros klimatinės sąlygos būtų artimos daugiamečiams vidurkiams, bet vasarą būtų karšti ir/ar sausi vienas ar du mėnesiai (+3 oC ir didesnė teigiama anomalija, kritulių norma sudarytų 30 proc. vidutinės daugiametės mėnesio normos ir mažiau). Atsižvelgiant į paskutinių penkerių metų klimatines sąlygas, tai yra labiausiai tikėtinas scenarijus. Žievėgraužio tipografo populiacija išliktų panašiame lygmenyje kaip ir 2023 metais: sumažėtų arba išaugtų maždaug 15-20 procentų ribose. Per skraidymo sezoną vidutiniškai vienoje gaudyklėje žievėgraužio tipografo suaugėlių būtų sugauta 12 000 – 18 000 vnt. Pažeistų eglynų tūris taip pat svyruotų 15-20 proc. ribose: galimas židinių augimas arba sumažėjimas priklausomai nuo to, kurie ir kiek vasaros mėnesių būtų nepalankūs eglėms augti. Eglynuose sanitariniais miško kirtimais reiktų iškirsti 800 000 – 1 200 000 m3 medienos.
3 scenarijus – gegužės-rugpjūčio mėnesių orai atitinka daugiametes klimatines sąlygas. Tai būtų optimistiškiausias scenarijus, leisiantis suvaldyti žievėgraužio populiacijos augimą. Žievėgraužio tipografo populiacija gerokai sumažėtų, ypač sumenktų kenkėjo antra generacija. Per skraidymo sezoną vienoje gaudyklėje sugaunamų žievėgraužio tipografo suaugėlių skaičius siektų vidutiniškai apie 9 000 vienetų. Susidarytų palankios sąlygos eglėms augti ir apsiginti nuo kenkėjų. Pažeistų eglynų tūris, lyginant su 2023 metais, sumažėtų maždaug perpus. Eglynuose sanitariniais miško kirtimais būtų iškirsta mažiau nei 600 000 m3 medienos.
Egzistuoja ir dar keletas sunkiai prognozuojamų papildomų veiksnių, galinčių įtakoti tolimesnį žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židinių plitimą. Vienas iš svarbiausių faktorių yra vėjas, galintis išversti ir išlaužti medžius dideliuose miško plotuose, taip sudarydamas gausų kiekį substrato (žalių eglių), labai tinkamo kinivarpoms daugintis ir plisti. Uraganiniai vėjai ypač pavojingi pavasarį ir pirmoje vasaros pusėje. Gausūs lietūs, kuomet iškrenta dvigubai ar trigubai daugiau kritulių nei vidutinė įprasta norma, taip pat gali neigiamai paveikti eglynų atsparumą vabzdžių atakoms, ypač – augančius perteklinio drėgnumo, laikinai užmirkstančiose ar pelkinėse augavietėse.
Iki šiol didžiausius žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židinius inicijuodavo uraganiniai vėjai, kuomet buvo išverčiami bei išlaužomi labai dideli kiekiai medžių, kurie būdavo laiku nepašalinami iš miško. Dabar vykstantis žievėgraužio tipografo populiacijos kilimas (ne tik Lietuvoje, bet ir Europos kitose šalyse) yra inicijuotas oro sąlygų ekstremumų. Užsitęsusios kaitros, sausringi periodai ir bendras klimato šiltėjimas tampa nepalankus eglėms augti ir gintis nuo kenkėjų.
Valstybinė miškų tarnyba ragina visus miško savininkus ir valdytojus apsilankyti 40 metų ir vyresniuose eglynuose bei įvertinti medžių būklę. Pažeistų eglių pirmiausia reikėtų ieškoti šalia buvusių žievėgraužio tipografo židinių, vėjavartynų ar plynų kirtaviečių pakraščiuose augančiuose eglynuose.
Primename, kad Miško sanitarinės apsaugos taisyklės įpareigoja miškų savininkus iškirsti žalių eglių vėjavartas, vėjalaužas, sniegalaužas ir labai pažeistus medžius iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, o spygliuočiai medžiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir išvežti ne arčiau kaip 2 km nuo medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio arba nužievinti.
Valstybinės miškų tarnybos informacija
