Žemės ūkio ministerija pasiūlė išeitį iš situacijos, kurioje atsidūrė daugiametes ganyklas ir pievas suarę ūkininkai. Išartų pievų plotus atkurti reikės, tačiau tai bus galima padaryti ir deklaruojant naujas daugiametes ganyklas bei pievas. Kad ateityje ūkininkai turėtų daugiau paskatų pievas ir ganyklas išsaugoti, numatoma didinti paramą už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant gyvulius.
Iššūkiams, kilusiems dėl peržengtos išartų pievų ribos spręsti suburta darbo grupė, kurioje – Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, kitų asociacijų, Nacionalinės žemės tarnybos, Žemės ūkio ministerijos atstovai.
„Išartų daugiamečių ganyklų ir pievų plotus atkurti reikės. Apie tai diskusijos būti negali – kaip ir visos kitos ES valstybės narės, esame įsipareigoję Europos Komisijai, o ir ūkininkai, deklaruodami pasėlius, nedviprasmiškai įsipareigojo pievų nearti arba jas atkurti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pareikalavus. Tačiau siūlomas sprendimas, kad nebūtinai reikės atsėti tas pačias pievas, kurios buvo išartos.
Lietuvoje yra nemažai nedeklaruotų pievų ir ganyklų plotų, ta informacija ūkininkams bus pateikta. Jie galės pasirinkti, kokiu būdų užartų pievų plotus atkurti – atsėti užartus plotus toje pačioje vietoje arba kitur, deklaruoti naujus pievų plotus ar naudmenas sertifikuoti ekologiniam ūkininkavimui“, – sako ministras.
Anot jo, vienas efektyviausių būdų „įdarbinti“ pievas yra galvijai, todėl ieškoma būdų ateinančiame finansiniame laikotarpyje didinti išmokas už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant gyvulius.
Pievos saugo vandenį ir gamtą
Atkurti užartų pievų plotus ūkininkai turės dėl to, kad Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai, jog daugiamečių ganyklų ir pievų plotai negali sumažėti daugiau nei 5 proc.
Reikalavimas išsaugoti pievas nėra savitikslis. Pievos saugo biologinę augalų ir gyvūnų įvairovę, kuri mažėja ariant žemę. Ariant nelieka kitų augalų, paukščiai praranda perėjimo ir maitinimosi vietas ir jų mažėja. Be to, ilgalaikės pievos ir ganyklos sugeria anglies dvideginį – šilumos efektą sukeliančias dujas – ir taip padeda kovoti su klimato atšilimu.
Natūralios daugiametės pievos nėra tręšiamos arba trąšų naudojama labai mažai. O tai reiškia, kad mažiau teršiama gamta, taip pat mažiau teršiamas vanduo, nes iš suartos žemės daug lengviau išplaunamas azotas, kuris yra pagrindinis vandens taršos šaltinis.
Kad ūkininkai laikytųsi klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio veiklos reikalavimų, jiems skiriamos žalinimo išmokos, kurios iki šiol sudarė apie 30 proc. visų tiesioginių išmokų. Viena iš šių išmokų mokėjimo sąlygų, kad valstybės mastu pievų nemažėtų, o už tą atsakingi ūkininkai, gaunantys žalinimo išmokas.
Pievas keitė kviečiais bei rapsais
Iki 2018 metų deklaruotų daugiamečių ganyklų ir pievų plotai Lietuvoje netgi augo. Vis dėlto, nuo 2019 metų deklaruoti pievų plotai ėmė sparčiai mažėti, o tuo pačiu ženkliai išaugo pasėlių ariamoje žemėje, ypač – kviečių, rapsų plotai. Be kitų priežasčių tam įtakos galėjo turėti ir pasaulinėje rinkoje ženkliai išaugusios grūdų kainos.
Tiek 2019, tiek 2020 metais daugiamečių pievų ir ganyklų mažėjimas beveik pasiekė Europos Komisijos nustatytą ribą, tačiau jos neperžengė. O remiantis jau šių metų naudmenų deklaravimo duomenimis, pievų plotas, palyginti su referenciniu 2015 m. laikotarpiu, sumažėjo daugiau negu 12 proc.
ES teisės aktuose nurodyta, kad iki šių metų gruodžio 15 d. Lietuva turi notifikuoti Europos Komisiją, kaip žadama atkurti išartų pievų plotus ir pasiekti leistiną rodiklį.
„Pievų išsaugojimas yra ne vien Žemės ūkio ministerijos rūpestis. Turime laikytis įsipareigojimų. Kartu su socialiniais partneriais ieškojome sprendimų, kaip įveikti šią situaciją kartu, nepažeidžiant tų ūkininkų, kurie taisyklių laikėsi ir pievų nearė, interesų.
Iš ūkininkų tikimės supratimo ir solidarumo diskutuojant dėl pievų išsaugojimo ir kitų agro-aplinkosaugos reikalavimų naujoje finansinėje perspektyvoje įgyvendinant Žaliąjį kursą“, – sako ministras K. Navickas.
