Valstybė kasmet skiria daugiau nei 3,5 mln. eurų stiprinti nacionalinę gyvūnų veislininkystės sistemą. Siekdama, kad ši pagalba būtų efektyvesnė ir tikslingesnė, Žemės ūkio ministerija parengė Pagalbos veislininkystei taisyklių keitimus. Juose numatyti pagalbos už konkrečias ūkinių gyvūnų veislininkystės veiklas dydžiai: kilmės knygų sudarymą ir tvarkymą, produktyvumo tyrimus ir genetinės vertės nustatymą.
Siūloma, kad už kilmės knygų rengimą ir tvarkymą būtų apmokama iki 100 proc. administracinių išlaidų už į kilmės knygos pagrindinį skyrių įrašytą grynaveislį veislinį gyvūną (galviją, arklį, kiaulę, avį, ožką, triušį, vištinę žąsį). Tokia pagalba, neviršijanti nustatyto dydžio, būtų skiriama vieną kartą per gyvūno gyvenimą. Prieš tai buvo mokama apmokama iki 100 proc. administracinių išlaidų kiekvienais metais, kol gyvūnas gyvas.
Numatoma teikti nustatyto dydžio pagalbą už produktyvumo tyrimus ir genetinį vertinimą, apmokant iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tai leis gauti paramą mažų populiacijų arkliams, kai vienose varžybose surinkti 10 arklių būdavo sudėtinga, taip suvienodinama parama visiems renginiuose dalyvaujantiems arkliams. Šiuo metu už arklių kompleksinio vertinimo ir darbingumo nustatymo varžybas-bandymus nustatyto dydžio pagalba teikiama už atskirus renginius, kai renginyje dalyvauja 10 ir daugiau arklių. Keičiamose taisyklėse numatyta, kad pagalba bus teikiama už vieno arklio vertinimą kompleksinio arklių vertinimo renginyje vieną kartą per metus ir ne daugiau trijų kartų per arklio gyvenimą, o už vieno arklio dalyvavimą varžybose-bandymuose – ne daugiau trijų kartų per metus ir ne daugiau penkių kartų per arklio gyvenimą.
Pagalba ūkinių gyvūnų genomo, DNR, avių skrepi ligos tyrimams atlikti šiuo metu teikiama pagal paraiškas, kurias nustatytu laikotarpiu priima ir vertina Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, o įvertintas paraiškas svarsto Pagalbos veislininkystei komisija, kuri priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl lėšų skyrimo, sumažinimo arba neskyrimo. Galutinį sprendimą priima žemės ūkio ministras. Dėl šių procedūrų pagalbos lėšos ūkininkus dažnai pasiekia einamųjų metų gegužės mėnesį, todėl jie ne visada spėja laiku atlikti šiuos tyrimus ir panaudoti skirtas lėšas. Tai įvertinus, keičiamose taisyklėse numatyti pagalbos dydžiai už šiuos tyrimus, o lėšos bus skiriamos metų pradžioje, tad ūkininkai galėtų efektyviau planuoti tyrimus.
Taisyklėse numatytos Žemės ir maisto ūkio, kaimo, žuvininkystės, ir fitosanitarijos vystymo programos papriemonei ,,Parama veislininkystei“ įgyvendinti skirtų lėšų paskirstymo proporcijos atskiroms ūkinių gyvūnų rūšių grupėms ir lėšų paskirstymo principai bei kriterijai atskiriems lėšų gavėjams tose grupėse.
Numatyta, kad lėšos jų gavėjams bus skiriamos atsižvelgus į paraiškoje nurodytą poreikį atitinkamoms veislininkystės veikloms vykdyti bei į turimą ūkinių gyvūnų populiacijos dydį. Šios lėšos gali būti naudojamos veiklos kryptims „Kilmės knygų sudarymas ir tvarkymas“ ir „Ūkinių gyvūnų genetinės kokybės ir produktyvumo tyrimai“ įgyvendinti tik jeigu veisimo programoje numatyta šias veiklas vykdyti.
Siekiant, kad pagalbos veislininkystei lėšos būtų naudojamos efektyviai ir tik tinkamai įgyvendinamoms veisimo programoms vykdyti, numatyta, kad lėšos pareiškėjams (veisimo organizacijoms) gali būti neskiriamos arba sumažinamos, kai jie nepateikia veisimo programų įgyvendinimo ataskaitų arba jeigu nustatoma, kad veisimo programa ne pilnai įgyvendinama vadovaujantis Veisimo organizacijų pripažinimo ir veisimo programų patvirtinimo aprašu, patvirtintu žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-965 „Dėl Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimo ir jų vykdomų grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo programų patvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Keičiamos Pagalbos veislininkystei taisyklės šiuo metu pateiktos derinti su visuomene, jas galite rasti čia.
