Tradiciškai parodoje „Žalioji savaitė“ vyksta įvairių valstybių delegacijų dvišaliai susitikimai. Šiemet žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitiko su Ukrainos, Moldovos, Kosovo, Armėnijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos žemės ūkio ministrų delegacijomis.
Padės spręsti eksporto iš Ukrainos problemas
Susitikime su Ukrainos žemės ūkio ir maisto pramonės ministru Mykola Solskyi aptarta padėtis Juodosios jūros uostuose, grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos eksporto koridorių plėtros, pasirengimo narystei Europos Sąjungoje klausimai. „Ukrainos kariuomenei pavyko atlaisvinti Juodosios jūros kanalus. Tai labai padeda tiek pačiai Ukrainai, tiek jos žemės ūkiui, nes grūdų eksportas šiuo metu grąžintas iki prieškarinių apimčių, dabar svarbu, kad tos tendencijos išsilaikytų. Aptarėme ne vien tik grūdų tranzito logistikos perspektyvas, bet daug ir kitų praktinių klausimų, svarbių žemdirbiams“, – sakė ministras K. Navickas. „Didelis ačiū Lietuvai už palaikymą ir paramą“, – pabrėžė Ukrainos ministras bendroje spaudos konferencijoje Lietuvos stende.
Lietuva ir Lenkija turi daugiau bendrumų nei skirtumų
Neišspręstos problemos, susijusios su Ukrainos prekių importu bei tranzitu per ES, buvo viena pagrindinių ministro K. Navicko pokalbio su Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministru Czesław Siekierski temų.
Lenkijos ministras pabrėžė, jog jo šaliai svarbu sumažinti atsiradusį neigiamą ekonominį poveikį dėl paaštrėjusios konkurencijos ES rinkoje padidėjus Ukrainos produkcijos kiekiui. „Bet kokie prekybos reguliavimo mechanizmai neturėtų bloginti situacijos vietos ūkininkams. O reguliavimo nauda turi tekti Ukrainos gamintojams, o ne produkcijos perpardavinėtojams. Mūsų laukia daug bendrų iššūkių, susijusių tiek su pagalba Ukrainai, tiek su jos integracija į ES“, – kalbėjo C. Siekierski.
„Vertiname Lenkijos pagalbą Ukrainai, suprantame, jog ginate savo rinką ir gamintojus, tačiau labai svarbu, kad tai nebūtų daroma pagalbos Ukrainai, kuriai jos besąlygiškai reikia, sąskaita“, – sakė ministras K. Navickas.
Abu ministrai sutarė, kad labai svarbu rasti balansą tarp Ukrainos ir ES prekybos liberalizavimo bei ES paramos ūkininkams, jog nebūtų iškreiptas konkurencingumas.
Vis aktualesnės tampa ir diskusijos dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos ateities po 2027 metų. Susitikime pabrėžta, kad Lietuva ir Lenkija turi daugiau bendrumų nei skirtumų, ypač kai kalba eina apie BŽŪP ateitį. Ministrai sutarė nuo šiol prieš Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos susitikimus daugiau laiko skirti diskusijoms dėl bendros pozicijos – ne tik ministrų lygmeniu, bet ir specialistų.
Trišalis Baltijos šalių ministrų susitikimas
Trišaliame Baltijos šalių žemės ūkio ministrų susitikime tvirtai sutarta ir toliau teikti visokeriopą paramą Ukrainai.
Ministrai taip pat nutarė inicijuoti tarpministerinę platformą, kurioje dalyvautų Baltijos ir Skandinavijos šalių žemės ūkio ministrai. Tokios platformos poreikį lemia bendri šio regiono iššūkiai, kurie skiriasi nuo kitų ES šalių. Nevienodos klimato ir gamtos sąlygos lemia daug įvairių BŽŪP aspektų.
Latvijos ir Estijos ministrai papasakojo ir apie jų šalyse vykdomus inovatyvius maisto perdirbimo pramonės (pieno ir kt.) projektus, kurie didins Baltijos šalių produkcijos paklausą.
Pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas su Moldova
ES priėmė sprendimą pradėti stojimo derybas su Moldova. Tokios derybos reikalauja itin daug žmogiškųjų išteklių ir specifinės patirties, kuri neįgyjama per vieną dieną, tad Moldovai labai svarbus įvairių gebėjimų stiprinimas.
Su Moldovos žemės ūkio ir maisto pramonės ministru Vladimir Bolea ministras K. Navickas pasirašė penkerius metus galiosiantį Susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo žemės ūkio ir su juo susijusiuose sektoriuose. Memorandume numatytas bendradarbiavimas bei dalijimasis patirtimi žemės ūkio ir kaimo eurointegracijos, žuvininkystės ir akvakultūros, žemės ūkio produktų kokybės ir saugos, augalų sveikatos ir apsaugos produktų kontrolės, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei kitose srityse.
Susitarimo memorandume numatomas informacijos ir konsultacijų, susijusių su ekologiniu ūkininkavimu, teikimas, taip pat žemės ūkio mokslinių tyrimų bei mokymo institucijų bendradarbiavimas. Lietuva ir Moldova ketina plėtoti žemės ūkio prekybos santykius, skatinti eksportą, dalyvavimą parodose, ieškoti žemės ūkio verslo kontaktų, keistis žiniomis ir geriausia praktika, skatinant novatoriškas technologijas.
Kosovą domina Lietuvos patirtis
ES nare siekia tapti ir Kosovas – viena labiausiai provakarietiškų valstybių Vakarų Balkanų regione, kurios pagrindinis rūpestis yra nepriklausomybės ir šalies saugumo užtikrinimas. „Mes labai vertiname Kosovo poziciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir visapusiškai remiame jūsų šalies integraciją į ES“, – susitikime su šios šalies žemės ūkio, miškų ir kaimo plėtros ministru Faton Peci sakė ministras K. Navickas.
Šiuo metu Moldovai labai aktuali nacionalinės mokėjimo agentūros akreditacija – ją ypač domina Lietuvos patirtis šioje srityje. Nepaisant to, kad prekybos žemės ūkio ir maisto produktais apimtys yra labai kuklios, abi šalys mato neišnaudotą potencialą šiam bendradarbiavimui plėsti.
Armėnijai reikalinga pagalba įgyvendinant reformas
Su ministru K. Navicku Armėnijos ekonomikos ministras Vahan Kerobyan aptarė išmokų ūkininkams sistemos tobulinimą. „Subsidijos sudaro labai mažą Armėnijos ūkininkų bendrų pajamų dalį, tad ši tema yra labai aktuali mums. Turime problemų ir dėl fermų apskaitos, nes neturime ūkių registro. Lietuvos patirtis ir konsultacijos, pagalba įgyvendinant reformas žemės ūkio srityje mus ypač domina“, – sakė svečias, akcentuodamas vis didėjantį Armėnijos posūkį į ES.
Abu ministrai taip pat pabrėžė matantys dvišalės prekybos skatinimo galimybes žemės ūkio ir maisto sektoriuje. 2022 m. žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Armėniją sudarė 6,8 mln. eurų (5,9 kartų daugiau nei 2021 m. – 1,1 mln. eurų), eksporto struktūroje pagal šalis Armėnija buvo 66 vietoje iš 152 eksporto partnerių. Importas iš Armėnijos 2022 m. siekė 1,7 mln. eurų (17,9 proc. mažiau nei 2021m. – 2,12 mln. eurų).
