Ne vienam iš jūsų jau teko girdėti kalbas, arba dalyvauti diskusijose, tema – svirpliai, vabalai ir lervos.
Kokiu pagrindu šis burbulas pučiamas nepasakysiu, ar dėl žmonių neišprusimo, ar dėl neturėjimo kas veikti, bet tie, kurie kalba jog greit duonoje kvietinius ar ruginius miltus pakeis svirplių miltai, greičiausiai tiki ir tuo jog žemė plokščia.
Kitaip kelias minutes skyrę savišvietai greit apsiramintų sužinoję, jog svirplių miltai dešimtys kartų brangesni nei kvietiniai ar ruginiai ir jų 1kg. duonos kepyklai kainuotų – 50€. Ir čia minima didmeninė kaina. Tad gamintojas net nesusimąsto apie duonos kepimą iš svirplių miltų, nes klientų, kurie sugalvotų nusipirkti mažytį kepaliuką egzotinės duonos už 100€ vargu ar rastumėt Lietuvoje.
Tiesa, norintys paskanauti duoniukų, ar dešrelių, kurių sudėtyje yra svirplių miltų tai gali padaryti ir dabar. O apie tai, kad gaminių sudėtyje yra svirpliai minima ne tik gaminio sudėties aprašyme, bet apie tai rašoma ir produkto aprašyme didžiosiomis raidėmis priekinėje pakuotės pusėje.
“Acheta” produkcija
Aš jų skanavau ir ne kartą, bet dabar ne apie tai.
Tad apsiraminkite, ir susimąstykite apie tai, kas mano nuomone galimai naikina ne kūną, o mūsų – lietuvių kalbą.
Ar kas atkreipėte dėmesį į tai kaip keitėsi produktų pakuotės Lietuvoje? Suprantu, kad kosminiu greičiu kylant maisto kainoms ne visi tai pastebėjote, bet lietuvių kalba produkto pavadinimas liko rašomas tik mažosiomis raidėmis ir tai tik ant produkto nugarėlės, tarp kitų vertimų į kitas užsienio kalbas.
Štai keli pavyzdžiai, to kaip verslas, mano nuomone bandydamas sumažinti gamybos kaštus, papuošė savo gaminių pakuotes.
Ir tai Lietuvos gamintojai.
“Vilniaus pergalės” saldainius daugelis, ir aš jų tarpe, veždavome dovanų vykdami į užsienį. Ar dabar nustebinsime užsieniečius saldainiais ant kurių tekstas rašomas ne lietuvių, o anglų kalba? Vargu ar kas užsienyje žino tokią Lietuvių įmonę kaip “Vilniaus pergalė”. Tad manau ilgai tektų užsieniečiui aiškinti, kad tai Lietuvos įmonė, kuri savo produkciją pristato ne valstybine kalba.
Kelias nuotraukas su prašymu išaiškinti ar tai nepažeidžia Lietuvos respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio, kuriame teigiama, kad vartotojai turi teisę „gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas“ išsiunčiau Valstybinei kalbos inspekcijai ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Tarnyboms siųstos nuotraukos
Minėtos tarnybos atsakymo jokio nepateikė, bet į šį mano kreipimąsi atsakė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuriai spėju, viena iš minėtų įstaigų, mano laišką ir persiuntė.
Jūsų dėmesiui VMVT išaiškinimas:
“Laba diena,
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) atsakydama į Jūsų klausimą informuoja, kad pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams <…> (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011), 15 straipsnio nuostatas „<…> privaloma informacija apie maistą teikiama valstybių narių, kurių rinkoje šis maisto produktas parduodamas, vartotojams lengvai suprantama kalba.“, taigi, privaloma informacija apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto produktus turi būti pateikta lietuvių kalba, tačiau papildomai vartotojams gali būti pateikiama informacija ir kitomis užsienio kalbomis.
Kadangi Jūsų pateiktose nuotraukose, pateikta ne visa maisto produkto pakuotė, o tik jos dalis, VMVT negali įvertinti ar maisto produkto ženklinimas atitinka teisės aktų reikalavimus.”
Negi sunku pakelti šikinę nuo šiltos kėdės, sėsti į tarnybinį automobilį, ir nuvykus į bet kurią maisto prekių parduotuvę, ir paėmus nuotraukose minimus produktus, pažvelgti į jų pakuotę iš visų kampų?
Kodėl mes taip nebemylime valstybinės kalbos? Kodėl lietuvių kalba produkto aprašymas rašomas mažyčiu šriftu kitoje pusėje, tarp vertimų į latvių, estų ir kitas kalbas, o pagrindinėje pusėje produktui įvardinti naudojama anglų kalba, nors produktai parduodami Lietuvoje?
Džiugina tai, kad visgi dar pavyksta atrasti produktų, kurių gamintojai pagrindiniam produkto aprašymui naudoja Lietuvių kalbą. Tikiuosi, kad jie tai daro iš pagarbos lietuvių kalbai, o ne dėl to, kad ši produkcija kol kas dar neturi paklausos už Lietuvos ribų ir nėra eksportuojama į užsienį.
Tad kol jūs ieškote produkto sudėties aprašyme svirplių, žiogų, ar dar kokių gyvių nepastebite svarbiausio – to kaip pamažu išstumiama lietuvių kalba.
Pamenu, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ilgai vargau norėdamas įmonei suteikti pavadinimą, kuris dar nebūtų panaudotas, nes tada įmonių pavadinimai buvo galimi tik valstybine lietuvių kalba.
Pasižiūrėkit kaip viskas pasikeitę šiomis dienomis. Aš jau nekalbu apie įmonių pavadinimus, pažiūrėkite į parduotuvių, maitinimo įstaigų pavadinimus. Patiekalų pavadinimus restoranuose ir jų aprašymus.
Žinau, kad po šio mano posto atsiras daug pasipiktinusių mano išsakytu teiginiu, jog taip, mano nuomone, yra naikinama lietuvių kalba. Bet tam, jog tai paneigtumėt turėkit ir argumentų, kaip lietuvių kalba buvo puoselėjama po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Aš esu Lietuvos patriotas, tai produktus lietuvių gamintojų, kurių pagrindinis aprašymas bus ne lietuvių kalba tiesiog ignoruosiu jų nepirkdamas. Lietuvos ūkininkai dalindami pieną nemokamai jau parodė, kad supirkinėt pieną pusvelčiui daugiau jie nebeleis.
Manau ir mes pirkėjai, galime gamintojus priversti gerbti lietuvių kalbą ignoruodami jų produkciją.
