Jei seki mane Instagram arba Facebook, jau galbūt žinai, kad vasarą leidžiu Amerikoje. Atvažiavau čia ne atostogauti – dalyvauju “Work and Travel USA” programoje, kurios tikslas – pažinti Jungtines Amerikos Valstijas ir jų kultūrą legaliai dirbant sezoninį, paprastą darbą. Nenoriu labai išsiplėsti, nes galiu atsibosti, todėl pilną pasakojimą padalinsiu į du skirtingus įrašus, kur antrame daugiau atsakysiu į sekėjų užduotus klausimus.
Tikiuosi, šie įrašai praplės tavo akiratį, paskatins, o galbūt atbaidys nuo minties aplankyti galimybių kraštą.
Kaip sugalvojau dalyvauti “Work and Travel USA”
Į Ameriką vykau dėl keletos priežasčių. Pirmoji ir svarbiausia – visada norėjau čia nuvykti. Man JAV visada atrodė sunkiai pasiekiamas svajonių kraštas. Kitaip tariant, bucket list’e jau seniai švietė žodžiai “aplankyti Ameriką“. Kadangi šioje programoje dalyvauti galima tik esant nuolatinių studijų studentui, o aš šią vasarą baigiau trečią Kūno kultūros studijų kursą, ši galimybė man viena iš paskutinių, todėl jau rudenį sau pasakiau – kada, jei ne dabar? Prie to paties prisidėjo ir kolegos, kuriems teko aplankyti Ameriką ir jų pasakojimai mane dar labiau motyvavo tvarkytis dokumentus ir taupyti pinigus svajonių vasarai.
Antra priežastis buvo psichologinė būsena. Ilgą laiką jaučiausi taip, lyg stovėčiau vietoje. Man labai reikėjo kažko, kas priverstų visiškai išlipti iš komforto zonos. Dėl šios kelionės išėjau iš darbo, nutraukiau sporto klubo, kuriame sportavau beveik tris metus, narystę, palikau artimus žmones ir draugus. Kaip žinia, atvykau čia visiškai viena, todėl tai puiki proga susidėlioti mintis, planuoti ateities darbus. Nemeluosiu, esu tas žmogus, kuris negali ilgai būti vienas, todėl gerai žinojau, jog ši kelionė man bus nemenkas iššūkis. Bring it on!
Ką čia veikiu
Banglentininkų kavinė. Viskas organiška!
Nevyniojant žodžių į vatą, mano dienos čia atrodo labai paprastai: atsikeliu, pavalgau, einu į darbą, grįžtu pietų, atgal į darbą, po darbo bėgimas, dušas, maistas ir miegot. Visos dienos labai priklauso nuo to, kokiom valandom dirbu, o aplink darbo valandas dėliojuosi savo bėgimo treniruotes. Jei tau įdomu, kiek, kaip dažnai ir apskirtai, kaip man sekasi bėgioti, kviečiu prisijungti prie Strava bendruomenės.
Tęsiant toliau, nieko tokio labai exciting didžiąją laiko dalį neveikiu, tačiau už šių dalykų slypi ir kai kas daugiau, apie ką papasakosiu vėliau.
Kalbant apie darbą, kuriame praleidžiu apie 45% paros laiko, galiu pasakyti, jog dirbu labai paprastą darbą. Mūsų miestelyje, kuris vadinasi Avalon ir yra įsikūręs New Jersey valstijoje ant Atlanto vandenyno kranto, yra maisto prekių parduotuvėlė, tokio dydžio, kaip X Maxima, kartu su nedideliu grill baru. Pastarajame dirbu aš, didžiąją laiko dalį gaminu šaltus sumuštinius, submarinus, perteptus galybe majonezo bei pripildytus mėsa bei sūriu. Taip, taip. “Tobulas” darbas veganei. 🙂 Bet žinojau kur važiuoju, todėl tikrai nesiskundžiu, nes visa kita yra žiauriai gerai! Bijau sumeluoti, bet parduotuvėje dirba apie 40-50 žmonių iš kurių 9 esam lietuvaičiai. Savo sumuštinių fabrikėlyje dirbu su amerikiečiais ir vienu lietuviu, todėl visada esu apsupta angliškai kalbančių žmonių, todėl net mastau bei pinigus mintyse pradedu skaičiuoti angliškai. Tai laikau didžiuliu privalumu, nes atvažiuodama čia labai norėjau kiek įmanoma labiau save apsupti vietiniais žmonėmis bei geriau pažinti jų bendravimo kultūrą.
Per savaitę turiu vieną laisvadienį, todėl per jį dažniausiai stengiuosi nesedėti namuose, o veikti ką nors prasmingo ir įdomaus. Dažniausiai stengiuosi šiek tiek pakeliauti – aplankyti aplinkines vietoves dviračiu arba autobusu nuvažiuoti į kiek tolimesnius miestus. Per šį laiką iš didesnių miestų pavyko aplankyti Atlantic City bei Vašingtoną, o artimiausiuose planuose norisi pamatyti ir Filadelfiją.
Dar kalbant apie laisvadienius
Norėjau papasakoti apie paskutinį, kuris buvo toks paprastas, bet tuo pačiu tobulas, kurio metu supratau, kad maži dalykai yra labai labai svarbūs ir gali suteikt daug laimės. Mano diena atrodė taip: atsikėliau, apsivilkau suknelę ir lengvai pasidažiau. Kadangi kiekvieną dieną darbe atrodau kaip per kokį bulviakasį, lengvai pasipuošti buvo labai smagu. Tada pasiėmiau knygą bei nuėjau į artimiausią kavinukę kavos. Atsisėdau lauke bei lėtai gurkšnodama kavą skaičiau knygą. Pusryčius nusprendžiau pavalgyti banglentininkų kavinėje. Pasiėmiau Acai bowl’ą su šilauogėm, bananais, kokosu ir chia. AAAA, kaip skanu! Po to prapliupo lietus, nors čia retokai lyja, tai tą laiką praleidau namie, ilsindama kojas po savaitės bėgimų. Saulei išlindus pasiėmiau dviratį ir važiavau explorint’i šalią esančių miestelių, apsipirkti maisto ir drabužių, o vakare grįžusi namo pasidariau skanią vakarienę. Nedaug reikia iki pilnos laimės!
Šio trumpo pasakojimo reziumė: nereikia ieškoti kažko extra, kad pasijaustum laimingas. Maži dalykai susideda į didelę laimę. Mano atveju šiuo metu laimė susideda iš žmonių šypsenų, saulės, vandenyno ir to, jog esu sveika ir galiu daryti tai, kas patinka. Jau dabar turiu didelių planų ateičiai, kuomet grįšiu į Lietuvą, tačiau čia būdama suprantu, kad turiu džiaugtis kiekviena akimirka, nes ne kiekvienas gyvenime turi galimybę pagyventi amerikietiškame kurorte.
Manau, jog šiam kartui užteks. Kitame įraše daugiau papasakosiu apie kultūrą, maistą, kainas bei apskritai viską, su kuo kol kas teko susidurti ir ką, mano manymu, būtų įdomu žinoti ir kitiems.
Jei turi klausimų, pastebėjimų – komentuok arba susisiek su manim Instagam’e @sportoskonis.
