Titulinis Naujienos Vyriausybės rūmuose aptarti lietuvių išeivijos JAV istorinės atminties išsaugojimo klausimai
Įvertinimas
2023 m. birželio 28 d. aptarti lietuvių išeivijos sukauptų archyvų išsaugojimo ir atvėrimo visuomenei klausimų Vyriausybės rūmuose lankėsi JAV lietuvių bendruomenės vicepirmininkė Regina Butkus, Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Čikagoje tarybos pirmininkas Robertas Vitas ir šio centro valdybos pirmininkė Kristina Lapienytė. Svečius lydėjo Lietuvos vyriausioji archyvarė Inga Zakšauskienė ir Kauno regioninio valstybės archyvo direktorius Gintaras Dručkus.
Susitikimo su Ministrės Pirmininkės patarėju Dariumi Žeruoliu ir Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Diana Varnaitė metu buvo tęsiama 2022 m. pradėta diskusija apie lietuvių išeivijos dokumentinio paveldo išsaugojimą, skaitmeninimą, prieinamumo ir žinomumo didinimą.
Ministrės Pirmininkės patarėjas išsakė lūkestį, kad stiprėjanti ir naują, modernų požiūrį į istorinę atmintį pradedanti rodyti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba turėtų būti bendrų Lietuvos ir išeivijos istorinės atminties institucijų veiklų koordinatorė. Diskusijos metu buvo pritarta Lietuvos vyriausiosios archyvarės pasiūlymui dėl turimų fondų inventorizavimo ir aprašų viešos prieigos bendroje platformoje.
Šiuo metu Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos interneto svetainėje yra skelbiami 724 išeivijos fondų aprašai, iš jų 351 fondas yra saugomas Lietuvos archyvuose, muziejuose ir bibliotekose, o visi likę yra išeivijos istorinės atminties institucijose. Aprašų rengimas ir kaupimas vienoje platformoje turėtų būti išplėstas, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba rengiamiems aprašymams turėtų suteikti vieningą metodologinę prieigą, o prioritetiniams fondams, kuriuos nustatys išeivijos istorinės atminties institucijos, ir pagalbą inventorizuojant.
Aptartas skaitmeninimas pagal nusistatytus prioritetus. Išeivija savo pajėgomis jau yra suskaitmeninusi gana daug, tačiau sukaupto vertingo paveldo apimtys yra tokios didelės, kad reikalinga Lietuvos valstybės talka ir parama, kuri motyvuoja ir yra simboliškai labai prasminga. Buvo aptarti konkretūs skaitmeninimo įrangos poreikiai, kuriuos būtų galima atliepti artimu metu.
Vaizdo ir garso dokumentai ir senstančios neskaitmeninės laikmenos buvo aptarti kaip specialusis poreikis, nes jiems išsaugoti ir suskaitmeninti reikalingos profesinės žinios ir speciali įranga, kurią turi tik Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Buvo sutarta, kad bus parengtas prioritetinių suskaitmeninimo reikalingų išeivijos vaizdo ir garso dokumentų kolekcijų sąrašas, kuriuos pagal planą būtų galima suskaitmeninti Lietuvoje.
Ministrės Pirmininkės patarėjas svečiams pristatė Vyriausybės lūkestį, kad Lietuvos archyvų sistema neapsiribotų tik dokumentinio paveldo fiziniu išsaugojimu, bet patogiu naudotojams būdu plačiau atsivertų elektroninėje erdvėje, vardan istorinės atminties ir kultūros paveldo bendradarbiautų su piliečiais, tyrėjais, juos telktų ir skatintų. Tam būtina ir intensyvesnė nei dabar pačių archyvų tiriamoji veikla. Aptartos galimybės išeivijos archyvais sudominti istorijos studentus ir tyrėjus iš Lietuvos, o į prioritetinių išeivijos fondų tvarkymą kartu su Lietuvos archyvarų pagalba pasitelkti ir tyrėjus. Kalbėtasi apie būtinybę dokumentuoti, vaizdo ir garso laikmenose įrašyti išeivijoje gyvenančių Lietuvos laisvės bylos amžininkų liudijimus apie išeivijos pastangas išlaisvinti Lietuvą.
Svečiai Lietuvoje lankosi Kauno regioninio valstybės archyvo direktoriaus kvietimu ir birželio 27 d. skaitė pranešimus konferencijoje „Archyvai ir archyvarai dabarties iššūkių akivaizdoje“ Kaune.
