Reaguodama į tarptautinėse dujų ir elektros rinkose susidariusią situaciją, Vyriausybė šiandien pristatė kompleksinį priemonių planą, kurio tikslas – mažinti elektros ir dujų kainų augimo pasaulinėse rinkose įtaką galutinėms vartotojų sąskaitoms. Plane numatytos kompensacinės, kainų šoko suvaldymo, energijos švaistymo mažinimo ir namų ūkių energetinio savarankiškumo didinimo priemonės.
„Vertindami situaciją kaip laikiną šoką, kuris per tam tikrą laiką turėtų išsilyginti, radome sprendimus su reguliatoriumi ir įmone „Ignitis“, kaip tai artimiausiu laiku stabilizuoti“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Prognozuojama, kad, įgyvendinus plano priemones, elektros kaina bus fiksuojama ties 21 proc. augimo riba. Tai reiškia, kad, elektros kainai rinkose kylant aukščiau, gyventojams kaina daugiau nekils.
Dujų kaina virykles turintiems vartotojams, užuot kilusi 51 proc., augs ne daugiau kaip 20 proc.
Dujų tarifas šildymui vietoj prognozuotų 83 proc. turėtų kilti ne daugiau kaip 30 proc., t. y. ne daugiau kaip trečdaliu.
Kompensacijos – platesniam ratui
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo didinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius, kad, vertinant gyventojų pajamas, kompensaciją šildymui galėtų gauti daugiau žmonių.
Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas numatoma padidinti VRP dydį nuo 1 iki 2, kai kompensacija skaičiuojama kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui, ir nuo 1,5 iki 3, kai asmuo būste gyvena vienas. Paprastai tariant, atėmus didesnį VRP dydį ir vertinant žmogui ar šeimai liekančias pajamas, jo prisidėjimas apmokant sąskaitą būtų ne didesnis nei dešimtadalis nuo jam liekančių pajamų pagal formulę, visa kita apmokėtų valstybė.
„Prognozuojamos šildymo kainos grįžta į 2018–2019 m. lygį. Valstybė ir tada, ir dabar yra pajėgi padėti tiems, kuriems parama reikalinga. Svarbu, kad žmonės kreiptųsi į savo savivaldybę – nesvarbu ar būste gyvena vienas, ar su šeima. Skaičiuojame, kad po įstatymo pakeitimo vieniši asmenys ar šeimos, auginančios vaikus, jei gauna minimalų atlygį ar vienas iš šeimos dirbančiųjų vidutinę algą, galėtų pasinaudoti valstybės teikiama kompensacija už šildymą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Didins biokuro pasiūlą ir šilumos punktų efektyvumą
Daugumai savivaldybių šildymui naudojant biokurą, būtina didinti jo pasiūlą. Deja, didžioji dalis medienos atliekų kirtavietėse, atliekant parkų, elektros linijų proskynų valymo darbus, paliekama pūti, nes nėra tinkamo reglamentavimo. Vyriausybė jau nurodė Aplinkos ministerijai parengti reikiamus teisės aktus, kad šios kirtimo atliekos būtų tiekiamos į biokuro rinką.
Siekiant užtikrinti šilumos punktų efektyvumą, šilumos punktų administratoriai bus įpareigoti tinkamai parengti šilumos punktus, kad būtų išvengta energetinių nuostolių, ir bus kontroliuojami. Pavyzdžiui, šiandien vien Vilniaus mieste šildymo sezonui netinkami parengta daugiau negu pusė šilumos punktų daugiabučiuose. Skaičiuojama, kad, užtikrinus šilumos punktų daugiabučiuose efektyvumą, galima sutaupyti apie 10 proc. šilumos ir taip sumažinti galutinę šildymo sąskaitą.
Beveik 300 mln. eurų – namų ūkių energetiniam savarankiškumui didinti
Tarp ilgalaikių priemonių, skirtų namų ūkių energetiniam savarankiškumui didinti, numatomas beveik 300 mln. eurų finansinės paramos paketas iš Europos Sąjungos fondų. Gaminantiems vartotojams Energetikos ministerija kitąmet skirs 164 mln. eurų. Ši suma bus skirta saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginiams namų ūkiuose. Dar 110 mln. eurų bus skirta neefektyviems biomasės ir iškastinio kuro katilams pakeisti.
„Siekiame, kad gyventojai dalyvautų žaliojoje transformacijoje ir energetikos gamyboje, taip patys susimažindami energetines išlaidas. Kas ketvirta šeima ar namų ūkis turės galimybę įsirengti saulės elektrinę, šilumos siurblį, pasikeisti katilą į efektyvesnį“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Energetinių bendrijų kūrimas skatins žaliąją transformaciją
Energetikos ministerija į žaliąją transformaciją įtrauks ir neturtingiausius, t. y. tuos, kurie neturi galimybių naudotis jau esama parama energetiniam efektyvumui didinti, nes neturi galimybių prisidėti prie jos savo lėšomis.
Planuojama kurti energetines bendrijas, kuriose šie žmonės taps tokių bendrijų statomų saulės arba vėjo elektrinių naudos gavėjais, t. y. mokės mažesnę elektros kainą.
Energetikos ministerija rengia visas reikiamas priemones bendrijoms, kurios taptų saulės ir vėjo elektrinių savininkėmis, gamintųsi elektrą bendrijos narių reikmėms ir būtų nepriklausomos nuo kainų rinkose svyravimų.
„Noriu akcentuoti, kad susidariusi situacija rinkose tik dar kartą parodo, kad žalioji, atsinaujinanti, energetika yra ne ateitis, o neišvengiama būtinybė“, – sako D. Kreivys.
Planuojamoms priemonėms įgyvendinti reikalingus teisės aktus Vyriausybė ketina svarstyti jau kitą savaitę. Jiems pritarus, reikiami įstatymų pakeitimai nedelsiant bus teikiami Seimui.
Reaguodama į tarptautinėse dujų ir elektros rinkose susidariusią situaciją, Vyriausybė šiandien pristatė kompleksinį priemonių planą, kurio tikslas – mažinti elektros ir dujų kainų augimo pasaulinėse rinkose įtaką galutinėms vartotojų sąskaitoms. Plane numatytos kompensacinės, kainų šoko suvaldymo, energijos švaistymo mažinimo ir namų ūkių energetinio savarankiškumo didinimo priemonės.
„Vertindami situaciją kaip laikiną šoką, kuris per tam tikrą laiką turėtų išsilyginti, radome sprendimus su reguliatoriumi ir įmone „Ignitis“, kaip tai artimiausiu laiku stabilizuoti“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Prognozuojama, kad, įgyvendinus plano priemones, elektros kaina bus fiksuojama ties 21 proc. augimo riba. Tai reiškia, kad, elektros kainai rinkose kylant aukščiau, gyventojams kaina daugiau nekils.
Dujų kaina virykles turintiems vartotojams, užuot kilusi 51 proc., augs ne daugiau kaip 20 proc.
Dujų tarifas šildymui vietoj prognozuotų 83 proc. turėtų kilti ne daugiau kaip 30 proc., t. y. ne daugiau kaip trečdaliu.
Kompensacijos – platesniam ratui
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo didinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius, kad, vertinant gyventojų pajamas, kompensaciją šildymui galėtų gauti daugiau žmonių.
Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas numatoma padidinti VRP dydį nuo 1 iki 2, kai kompensacija skaičiuojama kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui, ir nuo 1,5 iki 3, kai asmuo būste gyvena vienas. Paprastai tariant, atėmus didesnį VRP dydį ir vertinant žmogui ar šeimai liekančias pajamas, jo prisidėjimas apmokant sąskaitą būtų ne didesnis nei dešimtadalis nuo jam liekančių pajamų pagal formulę, visa kita apmokėtų valstybė.
„Prognozuojamos šildymo kainos grįžta į 2018–2019 m. lygį. Valstybė ir tada, ir dabar yra pajėgi padėti tiems, kuriems parama reikalinga. Svarbu, kad žmonės kreiptųsi į savo savivaldybę – nesvarbu ar būste gyvena vienas, ar su šeima. Skaičiuojame, kad po įstatymo pakeitimo vieniši asmenys ar šeimos, auginančios vaikus, jei gauna minimalų atlygį ar vienas iš šeimos dirbančiųjų vidutinę algą, galėtų pasinaudoti valstybės teikiama kompensacija už šildymą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Didins biokuro pasiūlą ir šilumos punktų efektyvumą
Daugumai savivaldybių šildymui naudojant biokurą, būtina didinti jo pasiūlą. Deja, didžioji dalis medienos atliekų kirtavietėse, atliekant parkų, elektros linijų proskynų valymo darbus, paliekama pūti, nes nėra tinkamo reglamentavimo. Vyriausybė jau nurodė Aplinkos ministerijai parengti reikiamus teisės aktus, kad šios kirtimo atliekos būtų tiekiamos į biokuro rinką.
Siekiant užtikrinti šilumos punktų efektyvumą, šilumos punktų administratoriai bus įpareigoti tinkamai parengti šilumos punktus, kad būtų išvengta energetinių nuostolių, ir bus kontroliuojami. Pavyzdžiui, šiandien vien Vilniaus mieste šildymo sezonui netinkami parengta daugiau negu pusė šilumos punktų daugiabučiuose. Skaičiuojama, kad, užtikrinus šilumos punktų daugiabučiuose efektyvumą, galima sutaupyti apie 10 proc. šilumos ir taip sumažinti galutinę šildymo sąskaitą.
Beveik 300 mln. eurų – namų ūkių energetiniam savarankiškumui didinti
Tarp ilgalaikių priemonių, skirtų namų ūkių energetiniam savarankiškumui didinti, numatomas beveik 300 mln. eurų finansinės paramos paketas iš Europos Sąjungos fondų. Gaminantiems vartotojams Energetikos ministerija kitąmet skirs 164 mln. eurų. Ši suma bus skirta saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginiams namų ūkiuose. Dar 110 mln. eurų bus skirta neefektyviems biomasės ir iškastinio kuro katilams pakeisti.
„Siekiame, kad gyventojai dalyvautų žaliojoje transformacijoje ir energetikos gamyboje, taip patys susimažindami energetines išlaidas. Kas ketvirta šeima ar namų ūkis turės galimybę įsirengti saulės elektrinę, šilumos siurblį, pasikeisti katilą į efektyvesnį“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Energetinių bendrijų kūrimas skatins žaliąją transformaciją
Energetikos ministerija į žaliąją transformaciją įtrauks ir neturtingiausius, t. y. tuos, kurie neturi galimybių naudotis jau esama parama energetiniam efektyvumui didinti, nes neturi galimybių prisidėti prie jos savo lėšomis.
Planuojama kurti energetines bendrijas, kuriose šie žmonės taps tokių bendrijų statomų saulės arba vėjo elektrinių naudos gavėjais, t. y. mokės mažesnę elektros kainą.
Energetikos ministerija rengia visas reikiamas priemones bendrijoms, kurios taptų saulės ir vėjo elektrinių savininkėmis, gamintųsi elektrą bendrijos narių reikmėms ir būtų nepriklausomos nuo kainų rinkose svyravimų.
„Noriu akcentuoti, kad susidariusi situacija rinkose tik dar kartą parodo, kad žalioji, atsinaujinanti, energetika yra ne ateitis, o neišvengiama būtinybė“, – sako D. Kreivys.
Planuojamoms priemonėms įgyvendinti reikalingus teisės aktus Vyriausybė ketina svarstyti jau kitą savaitę. Jiems pritarus, reikiami įstatymų pakeitimai nedelsiant bus teikiami Seimui.
