Demokratinės šalys ne savo noru yra įtrauktos į Rusijos prieš mus vykdomą informacinį karą, tačiau vis dar nepakankamai gerai ginkluotos, kad galėtų efektyviai apsisaugoti, sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, pirmadienį susitikusi su Europos Komisijos Komunikacijos direktorato vadovu Richardu Kühneliu. Susitikime Vyriausybėje aptarta Lietuvos patirtis kovoje su dezinformacija bei institucinio ir visuomeninio atsparumo ugdymas Europos Sąjungos mastu.
„Autoritariniai režimai, įgudę naudoti įvairias dezinformacijos praktikas savosiose šalyse, jau ilgą laiką vis aktyviau ir įžūliau jomis taikosi į demokratines visuomenes. Nėra abejonių, kad Europos Sąjungoje ir Vakarų valstybėse šiemet vyksiant daugybei rinkimų, pirmiausia Rusija mėgins tuo aktyviai pasinaudoti. Jos tikslas – paversti tiesą neatpažįstama, užtvindyti informacinę erdvę melu, klastotėmis, priešinti, nuvarginti ir priversti abejoti – savo valstybe, savo pilietine galia, savo šalies ir vieningos Europos pasiekimais. Vis dėlto sėkminga kova su dezinformacija įmanoma tik tada, kai bendradarbiauja institucijos, nevyriausybinis ir privatus sektoriai, o pilietinė visuomenė yra budri ir gebanti atpažinti priešišką veikimą – Lietuva yra to pavyzdys, tačiau mes, demokratijos, turime dar aktyviau veikti kartu ir bendradarbiaudamos ugdyti savo atsparumą“, – sakė Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.
Lietuva suintensyvino pastangas kovoje su priešiška dezinformacija įsteigdama Nacionalinį krizių valdymo centrą, kuris stebi informacinę aplinką, vertina grėsmes ir vykdo krizių prevenciją, o taip pat dalinasi patirtimi su šalimis partnerėmis kaip Moldova. Taip pat Lietuva aktyviai dalyvauja kovai su dezinformacija skirtuose EBPO formatuose, prisideda prie atsparumo ugdymo šiais klausimais turima ekspertize ir mokymų iniciatyvomis.
Susitikime taip pat akcentuota dezinformacijos sklaida per socialinius tinklus ir būtinybė užbėgti už akių grėsmėms, kuriamoms pažangaus dirbtinio intelekto pagalba.
Kaip pažymėjo Vyriausybės kanclerė, socialinių tinklų valdytojai vis dar deda nepakankamai pastangų efektyviam turinio moderavimui, kuris užkardytų dezinformacijos plitimą – tai ypač pastebima Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.
Lietuvos Vyriausybė šį klausimą kelia diskusijose su socialinių tinklų kompanijų atstovais, tačiau pastebėtina, kad šių platformų procedūros ir taisyklės dezinformacijos atžvilgiu nėra veiksmingos. Ypač problemiška sritis – per netikras paskyras platinamos ir dirbtinai dauginamos melagienos.
Kaip pabrėžė G. Balčytytė, turime nedviprasmiškai įvardyti akivaizdų reiškinį, jog didžiosios dalies melagienų skaitmeninis pėdsakas veda link rusiškos kilmės paskyrų ir asmenų, o ši problema nėra nei smulki, nei lokali ar regioninė – kiekviena demokratinė Vakarų valstybė yra taikiklyje. Būtent todėl labai svarbu dalytis patirtimi ir kartu ieškoti įrankių, kaip didinti visuomenių ir institucijų atsparumą. Juolab tai skatina jau įrodytas reiškinys, jog autoritariniai režimai mokosi vienas iš kito, pritaiko tuos pačius dezinformacinius metodus ir scenarijus.
Susitikime taip pat aptarta šiemet įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų aktyvumo skatinimo svarba ir Lietuvoje minėsimas narystės ES 20-metis. Kaip pažymėjo Vyriausybės kanclerė, šios sukakties šūkis – „20 metų sėkmės“ – atspindi Lietuvos gyventojų požiūrį į Bendriją, jos pasiekimus ir teigiamą poveikį šalies raidai ir visuomenės gerovei.
Taip pat susitikime aptarta duomenimis grįsta valdysena, leidžianti tiksliau identifikuoti problemas ir jų sprendimo būdus, sekti progresą, efektyviau paaiškinti visuomenei priimamų sprendimų tikslą ir naudas.
