Kovo 13 d., Vyriausybės pasitarime pritarta Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veiklos strategijos projektui. Nuo 2024 m. iki 2035 m. laikotarpį apimanti strategija apibrėžia tris esmines LŠS veiklos kryptis: sąjungos stiprinimą ir plėtrą, LŠS indėlį stiprinant valstybės gynybą, krizių valdymą bei civilinę saugą ir visuomenės atsparumo ir valios priešintis didinimą. Kovo 16 d. LŠS veiklos strategija bus pateikta tvirtinimui Šaulių sąjungos suvažiavimo metu.
„LŠS veiklos strategija yra ambicingas dokumentas, suteikiantis tvirtą pamatą tolimesniam organizacijos 10 metų vystymuisi. Strategijoje įtvirtinta aiški organizacijos vizija ir misija. Tai didelis žingsnis konkrečių darbų įgyvendinimo link“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
2023 m. įsigaliojęs naujasis LŠS įstatymas suteikė organizacijai daugiau funkcijų ir atsakomybių. Vienas iš jų – didesnis šaulių įsitraukimas bendradarbiaujant ne tik su krašto apsaugos sistemos institucijoms, bet ir kitomis valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms taikos, krizių ir valstybės gynybos metu.
„Naujoji strategija leis, koordinuojant veiksmus su valstybės ir savivaldos institucijomis bei krašto apsaugos sistemos struktūromis, efektyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo stiprinimo, pilietiškumo bei patriotiškumo ugdymo ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo įgyvendinant visuotinės gynybos principą“, – teigia LŠS vadas plk. ltn. Linas Idzelis.
Įvairiapusė LŠS veikla prisideda prie visuotinės gynybos principo įgyvendinimo. LŠS tenka išskirtinis vaidmuo rengiant piliečius neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ir stiprinant visuomenės atsparumą bei valią priešintis. Organizacija daug dėmesio skiria jaunųjų šaulių ugdymui, plėsdama jaunųjų šaulių būrelių veiklą, moksleivių atostogų metu organizuodama stovyklas jauniesiems šauliams ir nepriklausantiems LŠS moksleiviams. Nuo 2022 m. kartu su Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijomis įgyvendindama bendrą projektą LŠS organizuoja 3 dienų praktinį Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą, kitais mokslo metais turintį apimti visus šalies devintokus. Taip pat yra siekiama 2024–2025 mokslo metais jį įtraukti į bendrojo ugdymo programą ir užtikrinti šio kurso privalomumą visiems bendrojo ugdymo mokyklų 9 klasių moksleiviams, tokiu būdu prisidedant ne tik prie jaunųjų šaulių, bet ir kitų Lietuvos moksleivių pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo bei pasirengimo ekstremalioms situacijoms ir krizėms.
LŠS turi numatytą aiškų vaidmenį ginkluotoje valstybės gynyboje. Koviniai šaulių būriai taikos metu yra priskirti Lietuvos kariuomenės daliniams, su kuriais palaikoma sąveika rengiantis ginkluotai valstybės gynybai, dalyvaujama bendrose pratybose. Taip pat formuojami komendantiniai LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai, kurie, vadovaujantis regioniniu principu, yra įtraukiami į mobilizacines pratybas „Perkūno bastionas“.
Augant LŠS vaidmeniui valstybės gynyboje, tinkamas šaulių aprūpinimas yra vienas iš prioritetų: pastaraisiais metais buvo įvykdyti automatinių šautuvų, šovinių, termovizorių, bepiločių orlaivių, šarvinių liemenių, šalmų, kuprinių, ekipuotės ir lauko uniformų įsigijimai. Karinio šaulių rengimo tęstinumui numatyta 5 mln. eurų. Taip bus užtikrintas geresnis kovinių šaulių būrių ir komendantinių LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetų aprūpinimas.
Lietuvos šaulių sąjunga vienija daugiau kaip 14 tūkst. patriotiškai nusiteikusių Lietuvos Respublikos piliečių. Siekiant, kad LŠS stiprėtų kaip gynybinės galios ramstis, skiriamas didesnis finansavimas organizacijai. Nuo 2020 m. LŠS skirtas finansavimas išaugo daugiau nei 6 kartus (nuo 2020 m. skirtų 2,04 mln. Eur iki 13,6 mln. Eur 2024 m.).
Ritos Gudės nuotr.
