Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Krašto apsaugos ministerijos inicijuotam Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, sudarančiam palankesnes sąlygas šios srities pramonės augimui, kartu stiprinant šalies saugumą, gynybos technologijų pažangą ir Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą.
Įstatymo projektu siūloma tobulinti gynybos ir saugumo pramonės vystymuisi reikalingą teisinį reguliavimą, siekiama rinkos ekonomika pagrįsto šios pramonės augimo.
„Pasikeitusioje saugumo aplinkoje ypač svarbu, kad Lietuvos įmonės turėtų palankiausias sąlygas įsitraukti į prioritetinių mūsų kariuomenei pajėgumų kūrimą, vystymą bei palaikymą. Tai – neabejotinas mūsų nacionalinio saugumo interesas, o taip pat ir geresnės galimybės atskleisti didelį Lietuvos gynybos pramonės potencialą. Kartu kuriame paskatas daug žadančiam mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimui, kuris būtinas kiekvienai pažangiai, gyvybingai valstybės ekonomikai“, – sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
„Inicijuoti pokyčiai padės didinti Lietuvos gynybinį pajėgumą ir apginamumą, stiprinti kariuomenę ir skatinti gynybos technologijų pažangą bei tarptautinį mūsų pramonės konkurencingumą. Žingsnis po žingsnio Lietuva gali padidinti savo galimybes gaminti būtiniausią karinę įrangą šalies viduje. Tai ne tik būdas skatinti savo gamintojus, bet ir galimybė sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų, užsitikrinti saugesnę ir savarankiškesnę gynybos infrastruktūrą“, – sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Savo namuose, Lietuvoje, kuriame saugumą, todėl ir toliau šaliname kliūtis gynybos pramonės plėtrai. Išsikėlėme tikslą gynybai reikalingų produktų pasigaminti patys ir savo šalyje kurti naujas darbo vietas. Taip užtikrinsime, kad Lietuvoje būtų diegiamos gynybos inovacijos ir išaugtų gynybos srityje veikiančių įmonių skaičius“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Įstatymu inicijuojami pakeitimai, keičiantys iki šiol fragmentiškai formuojamą Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės politiką – kuriamas reguliavimas, išskiriantis gynybos ir saugumo pramonės svarbą nacionalinio saugumo kontekste. Siūloma, kad Vyriausybė, siekdama užtikrinti esminius Lietuvos valstybės saugumo interesus, patvirtintų prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris parodys aiškias Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptis, pramonės subjektams leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.
Numatoma, jog sukūrus papildomas paskatas saugumo ir gynybos pramonės srityje veikiančioms Lietuvos įmonėms, efektyvesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo sąlygomis Lietuvoje galės būti kuriama daugiau paklausių pramonės produktų.
Naujasis įstatymas įtvirtina ir pramoninį bendradarbiavimą – sudaro galimybę Lietuvos gamintojams įsitraukti į krašto apsaugos sistemos institucijų vykdomus prioritetinius karinės įrangos ir ginkluotės įsigijimus. Numatoma, kad taikant pramoninį bendradarbiavimą dalis užsienio karinės įrangos tiekėjų ar gamintojų sutartinių įsipareigojimų privalės būti vykdomi Lietuvoje gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančių ūkio subjektų.
Taip pat įstatyme numatytos papildomos finansavimo priemonės, kurios didins investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.
Kartu su Gynybos ir saugumo pramonės įstatymu teikiami ir susiję Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, orientuoti į didesnį lankstumą užtikrinant nacionalinio saugumo interesus.
Gynybai reikalingų technologijų kūrimas ir pajėgumų vystymas Lietuvoje taip pat leistų efektyvinti būtiną paramą Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos karinės agresijos.
Šiems projektams dar turės Seimas. Tikimasi, kad naujas teisinis reguliavimas bus priimtas ir įsigalios dar šių metų liepos 1 dieną.
