Europos ekonomikoje auga įtampa, atsirandanti dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, augimas stoja, pasitikėjimas smunka ir sparčiai auga infliacija, apie ką trečiadienį buvo aiškiai paskelbti politikos formuotojų duomenys ir įspėjimai, praneša Reuters.
Sankcijos Rusijai po jos invazijos praėjusį mėnesį padidino energijos kainas iki rekordinių aukštumų visame žemyne, sumažindamos pasitikėjimą ir padidindamos naujos recesijos riziką, kai kurioms valstybėms net nespėjus atsigauti po COVID sukelto nuosmukio.
Vokietija, didžiausia bloko ekonomika ir viena iš labiausiai priklausomų nuo Rusijos energetikos, bus viena iš labiausiai nukentėjusių šalių, o jos vyriausybės ekonomikos patarėjų taryba trečiadienį daugiau nei perpus sumažino šių metų ekonomikos augimo prognozę iki 1,8%.
„Recesijos rizika yra didelė“, – sakė Volkeris Wielandas, vienas iš komisijos narių, ir pridūrė, kad ekonomikai dabar prireiks laiko iki trečiojo ketvirčio, kad sugrįžtų į priešpandeminį lygį.
Patarėjai, kurių prognozėmis vadovaujasi vyriausybė nustatydama fiskalinę politiką taip pat prognozavo, kad Vokietijos infliacija padvigubės ir viršys 6 proc.
Vyriausybei parengus nepaprastosios padėties planą dėl galimo dujų normavimo tam atvejui, jei dujų tiekimas iš Rusijos būtų sutrikdytas arba sustabdytas, Wielandas pareiškė, kad Vokietija turėtų stengtis nutraukti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos, galbūt įgyvendindama ilgesnę nei tikėtasi, branduolinės energetikos programą.
Pasak jo, tai laikinai padidintų infliaciją, bet pagerintų ilgalaikio šalies saugumo perspektyvas ir ekonomikos stabilumą.
Europos centrinio banko pirmininkė Christine Lagarde taip pat perspėjo, kad konfliktui užsitęsus Europos ekonomika gali nukentėti labiau, nei buvo baimintasi vos prieš kelias savaites.
„Kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnės bus ekonominės išlaidos ir tuo didesnė tikimybė, kad atsidursime nepalankesniuose scenarijuose“, – pareiškė ji.
Vienoje, Austrijos centrinis bankas sumažino augimo prognozę ir smarkiai padidino šių metų infliacijos perspektyvą, teigdamas, kad karui užsitęsus naujos prognozės dar labiau pablogės,
Stagfliacijos dilema
Lagarde teigė, kad namų ūkiai jau tampa pesimistiškesni, o įmonės netrukus gali atidėti investicijas.
Jos įspėjimą patvirtino nuotaikų rodiklis, liudijantis, jog dėl karo Ukrainoje vartotojų pasitikėjimas euro zona smarkiai sumažėjo, o laukiama infliacija pasiekė rekordines aukštumas.
Europos Komisijos ekonominių nuotaikų indeksas nuo vasarį patikslinto 113,9 punkto, kovo mėnesį nukrito iki 108,5, o vartotojų pasitikėjimas nuo -8,8, nukrito iki -18,7.
Didžiausią smūgį pasitikėjimui sukėlė infliacija, kuri mažina vartotojų perkamąją galią, net kai vyriausybės greitai skiria subsidijas, kad palengvintų dalį įtampos.
Ispanijoje, vienoje didžiausių bloko ekonomikų, infliacija nuo 7,6% vasarį, kovą išaugo iki 9,8%, ty sparčiausiai nuo 1985 m. gegužės.
Tuo tarpu Vokietijoje kainų augimas išaugo iki 7,6 %, o tokio lygio nebuvo nuo 1980-ųjų pradžios, kas rodo, kad penktadienį euro zonos infliacijos rodiklis beveik neabejotinai viršys ekonomistų prognozes – 6,6 %.
„Tie infliacijos skaičiai buvo absoliučiai didžiuliai, kas labai nustebino“, – sakė „Daiwa Capital Markets“ tyrimų vadovas Chrisas Scicluna.
Stagnacijos augimas kartu su didele infliacija – ekonominiu žargonu – stagfliacija – pastato Lagarde vadovaujamą ECB prieš dilemą.
Nors centrinis bankas paprastai griežtintų kovos su infliacija politiką, toks žingsnis dabartiniu atveju gali paaštrinti recesiją ir dar labiau pakenkti vartotojams.
Siekdama sumažinti riziką, Lagarde pažadėjo judėti tik nedideliais žingsneliais, neprisiimdama ilgalaikių įsipareigojimų.
„Laipsniškumas reiškia, kad judėsime atsargiai ir pakoreguosime savo politiką, kai gausime atsiliepimų apie savo veiksmus“, – teigė ji.
Ši politikos dilema savo ruožtu gali dar labiau suskaldyti ECB palūkanų normą nustatančią Valdančiąją tarybą, nes konservatoriai jau ragina didinti palūkanų normas kovojant su didele infliacija.
„Jei… karas… netaps pasauliniu konfliktu, manau, kad pirmasis (palūkanų normos) kilimas gali įvykti šių metų pabaigoje“, – sakė ECB politikos formuotojas Peteris Kazimiras.
→ Paremkite infa.lt per PayPal, Patreon ar jums patogiu PAREMTI būdu. – Nuoširdžiai ačiū parėmusiems.
Šaltinis: Infa.lt
