Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete lankėsi ir su studentais susitiko JAV Ilinojaus universiteto docentas dr. Zachary J. McDowellas. Svečio tyrimai ir moksliniai interesai susiję su skaitmeniniu raštingumu, informacijos sauga, skaitmeninės informacijos viešinimu ir prieigos užtikrinimu. Su Z. J. McDowellu kalbamės apie technologijas ir apie tai, kaip studijų ir mokymo procese galima panaudoti internetinę enciklopediją Wikipedia.
Dėstydamas Wikipedia naudojate kaip mokymo priemonę. Papasakokite daugiau apie tai.
Kai pradėjau dirbti universitete, man teko dėstyti gana nuobodžių dalykų kursus. Vienas iš jų buvo akademinis raštingumas, orientuotas į mokymąsi rašyti akademinius, mokslinius darbus. 16 savaičių trunkančio kurso metu studentai turėjo išmokti mokslinių tyrimų metodų ir parašyti rašto darbą. Studentus buvo sunku motyvuoti, todėl kai išgirdau, kad atsirado entuziastų, naudojančių Wikipedia kaip priemonę mokyti studentus universitete, nutariau tai išmėginti.
Kurso metu studentai išmoksta naudotis šia enciklopedija – teikti pastabas jau parašytiems straipsniams, vertinti panaudotų šaltinių kiekį kitų parašytuose straipsniuose. Vėliau jie gauna savarankišką užduotį patys parašyti naują straipsnį, pvz., apie ne pelno siekiančias organizacijas.
Tokiu būdu dėstomas dalyko kursas studentams kur kas labiau patinka. Mane taip pat motyvuoja studentų užsidegimas. Nereikia jų įkalbinėti atlikti vieną ar kitą užduotį – studentai rodo daugiau entuziazmo, nes mato, kad kurso metu gauta savarankiška užduotis ne dulka stalčiuje, o yra matoma Wikipedijoje.
Kaip Wikipedia padeda studentams mokytis? Ko jie išmoksta?
Studentai išmoksta rašyti rašto darbus – tai ir yra svarbiausia. Rašyti straipsnius Wikipedijoje nėra lengva, reikia išlikti nešališkam, panaudoti daug skirtingų informacijos šaltinių. Visų šių dalykų galima išmokti studijuojant žurnalistiką, bet jei žmogus to nestudijuoja, tai universitete sunku išmokti. Darbas su Wikipedia studentams leidžia ne tik išmokti dirbti su skirtingais informacijos šaltiniais, bet ir kritiškai juos vertinti, analizuoti. Taip pat ugdo gebėjimą sisteminti didelį kiekį informacijos, teisingai cituoti, referuoti. Visa tai ugdo studentų informacinį raštingumą.
Kokio grįžtamojo ryšio sulaukiate iš studentų?
Viso kurso metu sulaukiu daug komentarų ir klausimų. Tai rodo, kad studentai yra įsitraukę į dėstomą kursą, domisi, nori sužinoti daugiau. Mokymas rengti rašto darbus naudojant Wikipedia yra populiarus, tą rodo ir studentų atsiliepimai pasibaigus dalyko kursui. Už nestandartinį dėstymą buvau daug kartų nominuotas įvairiems apdovanojimams, kelis esu ir laimėjęs.
Manoma, kad plačiai naudojamos technologijos ir socialiniai tinklai yra pagrindinė priežastis, lemianti tai, kad šiandien vis sunkiau susikaupti, skaityti ir suvokti didesnės apimties tekstus. Ar gali būti, kad visa tai paskatins primityvų bendravimą, kuris panašės į pirmykščių žmonių urvuose paliktus piešinius?
Nenorėčiau taip pesimistiškai žiūrėti į ateitį. Viskas keičiasi, technologijos taip pat. Žmonės dažnai kaltina technologijas tik todėl, kad nesupranta, kaip jos veikia ir kokią įtaką mums gali padaryti ateityje. Kalbos, susijusios su sumažėjusia koncentracija ir sugebėjimu išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką, susijusios visai ne su technologijomis, o su tuo, kaip mūsų smegenys prisitaiko prie greito gyvenimo tempo ir nuolatinio streso. Žmogus visada nori dirbti greičiau, geriau, efektyviau – galbūt būtent tai ir lemia mažejantį gebėjimą išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką. Nemanau, kad žmonija kvailėja – mes tiesiog vienu metu galvojame apie daugiau dalykų nei kada nors anksčiau.
Tam tikros žmonių grupės technologijomis šiandien nesinaudoja – kai kur pasaulyje vis dar nėra interneto ryšio, o žmonės net ir išsivysčiusiose šalyse neturi jokios motyvacijos išmokti naudotis kompiuterine technika arba negali sau leisti jos įsigyti. Kaip manote, ar reikia kovoti su skaitmenine atskirtimi?
Užaugau naudodamasis įvairiomis technologijomis, tačiau iki šiol nežinau, ar jos padarė mano gyvenimą geresnį. Gali būti, kad mano gyvenimas būtų susiklostęs kitaip, galėčiau išsiversti be įvairių technologijų. Gyvenčiau mažame mieste, auginčiau vaikus, bendraučiau su kaimynais, skaityčiau knygas ir galbūt man nereikėtų interneto. Ar tai, kad dabar turiu prieigą prie elektroninės parduotuvės Amazon, reiškia, kad gyvenu geriau nei žmogus, kuris visai nesinaudoja internetu? Manau, kad svarbiausia yra tai, kodėl ir kaip mes naudojamės technologijomis, kurios mus supa. Vargu ar internetas pagerins gyvenimo kokybę, jei nemokėsime atsiriboti nuo jo keliamo triukšmo ir ten plintančios menkavertės informacijos.
Viešėdamas Baltijos šalyse mačiau daug jaunų žmonių, kurie žvejojo upėse. Kartais galvoju, kad gal ir man reikėtų kurį laiką pažvejoti. Ne todėl, kad norėčiau ką nors pagauti – tiesiog norėčiau pasidžiaugti ramia akimirka.
Wikipedia, manau, yra geras pavyzdys, kaip galima sumažinti skaitmeninę atskirtį. JAV vis mažiau jaunimo naudojasi bibliotekų paslaugomis, nes gali lengvai pasiekti informaciją internete. Jei mes galėtume tinkamai juos supažindinti su Wikipedia, kad jie žinotų, kokiu principu ji veikia, prisidėtume prie informacinio raštingumo ugdymo. Galbūt tada galėtume užtikrinti, kad žmonės gebės kritiškai pažvelgti tiek į juos supančias technologijas, tiek į tai, kaip jos keičia mūsų gyvenimus.
