Įvertinimas
Vidaus reikalų ministerija pristatė naują Viešojo saugumo tarnybos (VST) pajėgų valdymo modelį, kuriuo siūloma integruoti tarnybą į Lietuvos policijos sudėtį, išlaikant VST šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi. Siūloma suformuoti specializuotą policijos padalinį esamos VST struktūros pagrindu, užtikrinant VST nustatytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą, esamas funkcijas ir identitetą.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, tiek funkcijų peržiūra, tiek tarnybos efektyvumo vertinimas, tiek VST darbuotojų apklausa rodo, jog tarnybai būtini pokyčiai. Ji pabrėžė, jog tarnybos pasirengimas veikti karo padėties sąlygomis taip pat yra tobulintinas.
„Geopolitinių grėsmių kontekste būdami susiskaldę esame silpni. Todėl norėdami sustiprinti VST pajėgumus bei gebėjimus atlikti jai pavestas funkcijas, siūlome VST integruoti į Lietuvos policiją. Už viešosios tvarkos užtikrinimą atsakingos tarnybos privalo būti tinkamos parengties ir dirbti kaip laikrodis, o ne dubliuoti funkcijas ar stumdytis atsakomybę. Padarysime viską, kad pokyčio metu tarnyba maksimaliai išlaikytų savo identitetą, būtų atsižvelgta į VST pareigūnų interesus. Tikiu, kad būdami kartu būsime stipresni ir galėsime dar geriau užtikrinti viešąjį saugumą“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.
VST funkcijų peržiūra parodė, kad unikalių funkcijų VST neatlieka, visos tarnybos vykdomos funkcijos yra dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų. Daugiausia, net šešias, VST vykdomas funkcijas vykdo Lietuvos policija, keturias – Lietuvos kalėjimų tarnyba, po 3 funkcijas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vadovybės apsaugos tarnyba.
Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA atlikta 17 ES šalių praktikos analizė parodė, kad VST priskirtų funkcijų vykdymas ES šalyse yra labiausiai būdingas tų šalių policijos pajėgoms. Šiuo metu žandarmerijos kaip nacionalinės teisėsaugos sistemos dalis veikia tik 8 ES valstybėse narėse.
Ministrė pabrėžė, kad panašių arba besidubliuojančių funkcijų vykdymas skirtingose įstaigose reiškia didesnę administracinę naštą, finansinių išteklių švaistymą, sinergijos tarp įstaigų trūkumą.
Įvertinus VST veiklos efektyvumą, matomi akivaizdūs darbo organizavimo trūkumai, tarnybos administracinių ir kitų gebėjimų stoka, modernių informacinių technologijų ir kitų darbo organizavimo įrankių trūkumas. Tarnyboje yra ir kitų problemų – neužimta net 30 proc. pareigybių, ilgus metus nebuvo sprendžiamas naujų pareigūnų pritraukimo ir paruošimo klausimas. Nėra pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazės, todėl neužtikrinamas vienodas pareigūnų pasirengimas veikti esant įvairioms situacijoms.
Naujausia VST darbuotojų apklausa, kurioje dalyvavo net 61 proc. VST pareigūnų, parodė, jog VST yra mažiausias pasitenkinimas darbu, lyginant su kitomis statutinėmis tarnybomis, taip pat užfiksuotas mažiausias iš visų tarnybų įsitraukimas į darbą. VST pareigūnai prasčiau vertina vadovybę bei tiesioginių vadovų gebėjimą spręsti konfliktus ir užtikrinti grįžtamąjį ryšį.
Siūlymas integruoti VST į Lietuvos policiją parengtas po išsamios situacijos analizės ir konsultacijų su viešojo ir nacionalinio saugumo ekspertais. 3 mėnesius dirbo tarpžinybinė darbo grupė, kurioje dalyvavo 12 ekspertų iš Vidaus reikalų, Krašto apsaugos, Teisingumo ministerijų, policijos, VST, kariuomenės. Taip pat remtasi STRATA atlikta tarptautinės praktikos analize, objektyvų situacijos vertinimą Tarnyboje ir pasiūlymus dėl tarnybos veiklos efektyvinimo pateikė ir naujai paskirtas laikinasis VST vadovas Arūnas Paulauskas.
VST dirba 855 aukščiausios parengties pareigūnų, taip pat 140 administracijos darbuotojų. VST pavestos vykdyti viešosios tvarkos atkūrimo ir užtikrinimo, konvojavimo, svarbių valstybės objektų apsaugos, pagalbos kitoms statutinėms įstaigoms funkcijos, taip pat valstybės gynimas karo metu ginkluotųjų pajėgų sudėtyje.
