„Destatis“ duomenimis, pernai Vokietija eksportavo 1,45 mlrd. litrų alaus – 10 proc. mažiau nei prieš dešimtmetį. Daugiau kaip pusė šio kiekio (55,7 proc. viso eksporto) teko kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.
Kita vertus, oficialioji statistika taip pat byloja, jog vokiško alaus paklausa Vokietijoje mažėja sparčiau nei užsienyje – praėjusiais metais šalyje parduota 6,8 mlrd. litrų vietinės gamybos alaus – 15,1 proc. mažiau nei 2014-aisiais.
Nors alaus daryklų Vokietijoje pernai veikė 7,4 proc. daugiau nei prieš 10 metų – 1459, tačiau jų skaičius mažėja kasmet nuo 2019-ųjų, kai šalyje 1552 alaus daryklos.
„Alaus diena“ Vokietijoje balandžio 23-ąją minima pažymint 1516-aisiais Bavarijoje priimtą alaus grynumo įstatymą – tuometinis kunigaikštis Vilhelmas IV įsakė alaus gamyboje naudoti tik vandenį, salyklą, apynius ir mieles.
„Dėl šio įstatymo buvo išsaugotos senovinės alaus gamybos tradicijos, o jis pats išlieka seniausiu iš šiuo metu galiojančių maisto produktų reglamentavimo aktų pasaulyje“, – pažymi Vokietijos aludarių sąjunga, įkurta 1871 metais.