27-uoju „Metų klaipėdiečiu“ išrinktas V. Žalimas dėkojo miestiečių ir medikų bendruomenei.
„Ačiū visiems geros valios žmonėms ir, aišku, ačiū nuostabiausiam, vieninteliam tokiam Lietuvoje Klaipėdos vaikų ligoninės kolektyvui. Manau, tai yra garbė ir didžiulis įpareigojimas. Galime džiaugtis, kad mes einame teisingu keliu, teisinga kryptimi ir šis apdovanojimas tai atspindi. Kaip sako jūreiviai, reikia tik palinkėti gero vėjo“, – ceremonijos metu sakė Klaipėdos vaikų ligoninės vadovas.
Kuo išskirtinis jūsų darbas Klaipėdos vaikų ligoninėje?
Pirmiausia tuo, kad esame vienintelė savarankiška vaikų ligoninė Lietuvoje. Ir tikrai nepameluosiu sakydamas, kad mūsų kolektyvas yra pats geriausias, gražiausias, draugiškiausias ir nuostabiausias. Galime pririnkti kiek tik norite pačių geriausių epitetų – žmonės, su kuriais dirbu, yra nuostabūs. Džiaugiuosi, kad kiekvienas ligoninės darbuotojas profesionaliai atlieka kasdienius darbus, rodo atsidavimą profesijai, iniciatyvumą, kiekvieno indėlis siekiant bendrų tikslų yra svarus. Todėl, be abejonės, šis apdovanojimas yra ne tik man, bet ir visai ligoninės bendruomenei.
Darbui Vaikų ligoninėje esu atidavęs jau 33 metus. Prieš tapdamas vadovu dirbau gydytoju echoskopuotoju, nefrologu ir vaikų ligų specialistu. Esu vienas iš vaikų echoskopijos tarnybos įkūrėjų Klaipėdoje, tai pradėjome 1991 metais ir vystome iki šiol, pradėtus darbus tęsia nauja medikų karta.
Labai smagu, kai einant koridoriumi matau buvusius mūsų pacientus, dabar ateinančius su savo vaikais. Kai kurie net klausia, ar juos prisimenu. Ne visada prisimeni, bet vaikų atmintis yra nuostabi, jie atsimena, papasakoja savo prisiminimus. Tai sušildo.
„Mes visi turime pareigą daryti gera“, – tokiu gyvenimo moto vadovaujuosi. Esu atviras žmogus: priimu ir pastabas, ir kritiką, ir teigiamą įvertinimą.
„SUGAVO“. Žvejoti mėgstantis gydytojas juokauja, kad savo gyvenimo žuvį – žmoną Veroniką – jau sugavo. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
Koks yra darbas su vaikais? Teko ne sykį girdėti, kad gydytojai, dirbantys su vaikais, patys šiek tiek suvaikėja.
Aš visada sakiau ir sakysiu, kad vaikai yra varomoji jėga. Kai esi jaunas ir susilauki vaikų, jie tave įkvepia, kai tampi seneliu, tai pasireiškia dar labiau. Dirbdamas su vaikais vadovaujuosi nuostata, kad vaikas yra kaip suaugęs žmogus, su juo bendrauju kaip su suaugusiuoju. Vaikai labai jaučia žmones – negali būti nenuoširdus, nes jie viską supranta. Žinoma, kartais tenka imtis psichologinių gudrybių įkalbėti kokiai nors procedūrai (šypsosi). Bet bendravimas su vaikais apskritai yra gėris. Kad ir koks būtum pavargęs, vaikai padeda atsigauti, užsimiršti.
Tačiau bendrauti tenka ne tik su vaikais, bet ir jų tėveliais. Ar šių dienų tėvai turi kokių nors išskirtinių bruožų?
Visuomenė yra labai pasikeitusi. Bendravimas yra kitoks, didesni lūkesčiai medikams. Kai vaikas suserga, tėvai būna išsigandę, įsitempę, tikisi, kad vaiko sveikatos problema bus labai greit išspręsta. Savo nerimą tėvai perduoda medicinos personalui, o mums tenka juos raminti.
Pastarieji pora metų visoms gydymo, sveikatos priežiūros įstaigoms buvo tikrai nelengvi dėl pandemijos iššūkių. Bet galbūt jūsų ligoninėje buvo ir gerų dalykų, kuriais galima pasidžiaugti?
Pandemijos metu buvome vienintelė ligoninė, kurioje per pirmą ligos bangą nebuvo protrūkių. Sugebėjome suvaldyti pacientų ir personalo srautus, niekas nesusirgo. Tai buvo didžiulis iššūkis, nes pastatas senas, srautų reguliavimas sudėtingas, bet sutelkus komandą tai pavyko.
Galime pasidžiaugti tuo, kad baigiame pastatyti naują konsultacinę polikliniką. Manau, kad ji jau pavasarį atvers duris.
Esame parašę projektą vaikų viršutinių kvėpavimo takų susirgimų diagnostikai ir gydymui Rusijos ir Lietuvos pasienio teritorijoje. Tai sudėtingas projektas ir ilgai tęsėsi jo rengimas, bet jį jau įgyvendiname.
Nauja tai, kad mūsų traumatologai pirmieji Lietuvoje šiais metais panaudojo elastines vinis, kurių kol kas vaikams nebuvo naudota. Operacijų metu naudojant elastines vinis nebereikia papildomų procedūrų joms išimti – jos laikui bėgant ištirpsta. Manau, tai yra dalykai, kuriais galime džiaugtis.
Daug savęs atiduodate darbui. Ar dar lieka laiko šeimai, namams, laisvalaikiui?
Su laisvalaikiu nelengva. Dabar laisvalaikiu tampa visokie buities darbai, kurių nespėji padaryti per savaitę. Mano hobis yra žvejyba, bet dabar sudėtinga rasti tam laiko. Tenka tik pažiūrėti vaizdo įrašus „Youtube“ ir pavarvinti seiles žiūrint, ką kiti pagauna.
Ką esate įspūdingiausio pagavęs?
Kiekvienas žvejys turi svajonių, ką norėtų pagauti. Teko žvejoti įvairiose šalyse, bet turbūt pačios geriausios vietos yra Lietuvoje: Rusnė ir mano gimtinėje – Platelių ežeras. Bet man atrodo, kad savo gyvenimo žuvį jau seniai pagavau, prieš „n“ metų (su šypsena žvelgia į žmoną Veroniką).
Virginijus Žalimas Klaipėdos vaikų ligoninei pradėjo vadovauti 2018 m. liepą. V. Žalimas yra baigęs Platelių vidurinę mokyklą ir nuo pat studijų pabaigimo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete 1988 metais, kur įgijo pediatro specialybę, dirbo Klaipėdos vaikų ligoninėje. Dirbo vaikų ligų gydytoju, gydytoju echoskopuotoju, vaikų nefrologu. Iki tapimo ligoninės vadovu buvo Funkcinės diagnostikos skyriaus vedėjas. Praėjusiais metais V. Žalimas buvo įvertintas ir savaitraščio „Lietuvos sveikata“ surengtame konkurse „Metų vadovas“ – jam atiteko metų vadovo titulas. Klaipėdos vaikų ligoninė yra didžiausia Vakarų Lietuvoje esanti gydymo įstaiga, kuri vienintelė teikia daugiaprofilinę specializuotą antrinio ir tretinio lygio kvalifikuotą stacionarinę ir ambulatorinę pagalbą vaikams nuo gimimo iki pilnametystės. Šiuo metu Klaipėdos vaikų ligoninėje dirba 477 darbuotojai.
