Tarptautinės konferencijos „Rebuild Ukraine“, kurią inicijavo ir surengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, dalyviai aptarė, kad atkuriant šiuo metu karo niokojamą Ukrainą svarbu iškelti ir trumpalaikius, ir ilgalaikius strateginius tikslus. Numatyta siekti, kad po karo atkurta Ukraina taptų labiau klestinti, labiau išsivysčiusi, nei bet kada iki šiol.
Vilniuje surengta konferencija sulaukė per 120 dalyvių, 20 pranešėjų. Diskusijose dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, pirmoji Ukrainos Ministro Pirmininko pavaduotoja, Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministrė Yulia Svyrydenko, kiti Ukrainos viešojo sektoriaus ir verslo bei Lietuvos verslo atstovai.
Aptarta, kad reikia sutelkti dėmesį į svarbiausias ekonomines ir socialines bėdas, kurios spręstinos neatidėliojant. Pirmiausia būtina kuo skubiau sudaryti galimybes Ukrainos verslui parduoti prekes, paslaugas ir žemės ūkio produkciją, ruoštis ateinančiam šildymo sezonui. Todėl vienas prioritetų – transporto koridorių atkūrimas, nes Rusijos okupantai sunaikino apie 300 tiltų, geležinkelio ir pasienio kontrolės punktų. Dabartinė tiesioginė žala Ukrainos infrastruktūrai jau viršija 130 milijardų dolerių.
Šiuo metu Ukrainos biudžeto pajamos padengia mažiau nei pusę išlaidų po Rusijos invazijos ir šalis kas mėnesį turi skolintis 5 mlrd. USD nuostoliams padengti – dalis iš jų yra būtina viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams mokėti. Ukrainos BVP šiais metais susitrauks mažiausiai 35 proc., nors prieš karą buvo tikimasi, kad jis augs 3 proc.
Ukrainos ir tarptautinės bendruomenės ieško perspektyvų – diskusijos dėl šalies atkūrimo įvyko ne tik Vilniuje, bet ir Lugane (Šveicarija) bei dar keliuose miestuose. Tai svarbi žinia visam pasauliui – demokratinės valstybės rengiasi Ukrainos pergalei ir atkūrimui.
Parama šalį pasiekia iš ES, JAV, taip pat ir nacionalinių vyriausybių – tik šią savaitę Lietuvos Vyriausybė patvirtino 10 mln. paramą, o bendra Lietuvos parama, įskaitant skiriamą pabėgėliams priimti, siekia apie 0,5 mlrd. eurų. Ukrainos ekonomika stabilizavosi po pirminio karo šoko, o ukrainiečių dvasia ir ryžtas prikelti šalį yra labai stiprūs.
Kol kas sunku apskaičiuoti tikslią rekonstrukcijai reikalingų lėšų sumą – minimos nuo 500 iki 750 mlrd. eurų sumos, tačiau, kai kuriais skaičiavimais, tam prireiks daugiau kaip 1 trilijono eurų. Kalbėta, kad Ukrainai atkurti turėtų būti panaudotos užsienio bankuose įšaldytos Rusijos ir jos oligarchų lėšos.
Konferencijos metu teigta, kad ilgalaikei Ukrainos ekonomikos ateičiai svarbiausios trys dedamosios: „rankos“, „smegenys“ ir „grūdai“.
„Rankos“ – tai gamyba ir infrastruktūra, kuri šiuo metu sugriauta. Jai atkurti prireiks laiko ir investicijų. Kijevo ekonomikos mokyklos duomenimis, sunaikinta mažiausiai 1123 vidurinio ir aukštojo mokslo mokyklos, 621 vaikų darželis, 643 sveikatos priežiūros įstaigos, 2912 mažmeninės prekybos įstaigų.
„Smegenys“ – informacinės ir ryšių technologijos. Kalbėta, kad svarbu pereiti į kitą – aukštesnį – lygį. Ukrainiečiai neslepia ambicijų imtis esminės transformacijos ir tapti viena labiausiai skaitmenizuotų pasaulio šalių.
„Grūdai“ – žemės ūkis. Atkuriant Ukrainą, reikėtų susitelkti ne į tai, kaip pasiekti iki karo buvusį žemės ūkio lygį, bet į pastangas jį modernizuoti, kad Ukraina galėtų pateikti ir eksportuoti gerokai daugiau žemės ūkio produkcijos, nei iki šiol. Siekiant šio tikslo ir sklandesnės integracijos į ES būtų, verta nutiesti geležinkelio „Rail Baltica“ atšaką į Ukrainą.
Konferencijos vaizdo įrašą galite stebėti čia.
