Lietuva ne tik tapo pirmąja valstybe, inicijavusia „Hagos procesą“, bet ir toliau imasi lyderystės ieškant teisinių galimybių užtikrinti teisingumą dėl Rusijos ir Baltarusijos režimų įvykdyto agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą.
„Vienintelis kelias stabdyti karą Ukrainoje – nesustoti ir nepavargti šalims vieningai ieškant būdų nubausti kaltuosius už tarptautinius nusikaltimus, įskaitant agresijos nusikaltimą. Tai – žiauriausias išpuolis nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Putino, Lukašenkos ir kitų karinei bei politinei vadovybei priklausančių asmenų įvykdytas agresijos nusikaltimas negali likti nenubaustas, todėl būtina įvertinti visas galimybes teisti už agresijos nusikaltimą, įskaitant ir Specialaus tribunolo steigimą”, – šiandien tarptautinėje konferencijoje akcentavo teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Pasak ministrės, vasario 24-oji į istoriją įėjo ne tik kaip grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui diena, bet ši diena demokratines vertybes puoselėjančioms šalims pateikė nelengvą, tačiau būtiną iššūkį – atrasti efektyvius sprendimus brutaliam agresoriui sustabdyti ir priversti atsakyti už savo veiksmus.
„Šiandieninė situacija reikalauja visos tarptautinės bendruomenės vienybės. Rusijos agresijos aktas prieš Ukrainą perrašė mūsų kartos istoriją, – sakė E. Dobrovolska. – Tarptautinis baudžiamasis teisingumas nuo Niurnbergo tribunolo laikų jau yra realybė už nusikaltimus pasaulio taikai, todėl ir agresijos prieš Ukrainą kontekste teisingumas turi triumfuoti prieš nebaudžiamumą“.
Ministrei sutartinai pritarė renginio svečiai: Ukrainos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Estijos ir kitų Europos šalių vyriausybių atstovai, akademikai, teisininkai, tarpvyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės atstovai Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“.
Šiandien tarptautinės bendruomenės paramos ir pagalbos būtinybė akcentuota ir patvirtintame Vilniaus komunikate.
Konferencijos dalyviai vieningai pritarė Vilniaus komunikato nuostatoms:
– užtikrinti baudžiamąją atsakomybę už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą, kad ateities kartų atmintyje išliktų kovos už teisingumą siekis;
– išreikšti paramą visoms tarptautinėms ir nacionalinėms teisinėms iniciatyvoms, kurių buvo imtasi siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, taip pat pritarta būtinybei ieškoti veiksmingo teisinio mechanizmo, įgalinančio užtikrinti už agresiją prieš Ukrainą atsakingų asmenų individualią baudžiamąją atsakomybę;
– pritarti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pateiktam pasiūlymui skubiai įsteigti ad hoc Specialųjį tribunolą, skirtą tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijos politinę ir karinę vadovybę už agresijos nusikaltimą;
– raginti valstybes tęsti diskusijas dėl galimybės įsteigti ad hoc Specialųjį tribunolą ir stiprinti politinį šios iniciatyvos palaikymą;
– sukurti tarptautinį teisininkų ir akademikų bendruomenės tinklą, kuris plėtotų ad hoc Specialiojo tribunolo įsteigimo idėją ir jos sklaidą.
Vilniaus komunikato idėjoms pritarė daugiau nei 100 šiandien Teisingumo ministerijos ir Teisės ir demokratijos centro iniciatyva į tarptautinę konferenciją susirinkusių dalyvių.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva ir kitos šalys kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, prašydamos pradėti Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimą. Per rekordiškai trumpą laiką – parą nuo kreipimosi – buvo paskelbtas sprendimas tirti situaciją Ukrainoje. Taip pat sudaryta pirmoji jungtinė tyrimo grupė, kurios narės – Ukraina, Lenkija, Lietuva – karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti. Prie šios grupės prisijungė ir Tarptautinis Baudžiamasis Teismas bei Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinys (Eurojust), padedantis koordinuoti tyrimą.
Konferencijos šeimininkai – teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska bei Teisės ir demokratijos centro vadovas Dainius Žalimas. Konferencijos globėja – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Renginio partneris – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
