Baigėsi savaitę vykusios viešosios nacionalinės konsultacijos dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano prioritetų ir šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės parengimo. Paskutinėje diskusijoje kalbėta švietimo, mokslo ir inovacijų temomis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymėjo, kad visi švietimo sistemos lygmenys yra glaudžiai susiję, todėl bendrojo ugdymo kokybė turi tiesioginę įtaką jaunimo galimybėms įgyti profesiją ar siekti aukštojo išsilavinimo, aktyviai dalyvauti kuriant aukštą pridėtinę vertę.
„Todėl ypatingą dėmesį skirsime ankstyvajam ir bendrajam ugdymui. Mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo mokinių pasiekimų bei koncentruotis į mokytojų darbo sąlygų gerinimą, – tai yra pirmo būtinumo darbai, siekiant pagrindinio tikslo – vienodų starto pozicijų visiems Lietuvos žmonėms“, – sakė ministrė J. Šiugždinienė.
Pasak jos, svarbiausi iššūkiai šie:
- augantis atotrūkis tarp miesto ir kaimo mokyklų mokinių pasiekimų;
- 77 proc. pasikeisiantis pedagogų skaičius per ateinančius 10 metų;
- pigios studijos ir ryški neatitiktis valstybės bei rinkos poreikiams;
- nepakankamas ir netvarus MTEP finansavimas. Neišnaudotas mokslo ir verslo bendradarbiavimo potencialas. Trūksta mokymosi visą gyvenimą kultūros ir efektyvių kompetencijų perorientavimo mechanizmų;
menkas profesinio mokymo patrauklumas.
„Vienodos starto pozicijos visiems Lietuvos žmonėms yra skėtinis tikslas. Juo paremti visi ministerijos darbai ir visos iniciatyvos, numatytos šiai kadencijai. Visi švietimo sistemos lygmenys yra glaudžiai susiję, tai tarsi piramidė, kuri privalo turėti tvirtą pagrindą, kad galima būtų judėti aukštyn. Todėl didžiausias mūsų dėmesys bus skirtas ankstyvajam ir bendrajam ugdymui. Visi suprantame, kad jeigu nebus stiprios pradžios, nebus ir tolesnio kelio ir mes nuolatos bėgsime iš paskos ir kovosime su pasekmėmis“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Ministrės teigimu, tai, kad bendrojo ugdymo sistema šiandien nepajėgi atskleisti mokinių gebėjimų, konsultuoti karjerai, sudominti tiksliaisiais mokslais ir technologijomis, lemia, jog aukštojo mokslo piramidė apversta ir neatitinka valstybės, visuomenės ir rinkos poreikių. Vieno studento finansavimas dvigubai atsilieka nuo EBPO vidurkio. Moksliniai tyrimai finansuojami, tačiau labai fragmentiškai, nepakankamai skatinami jungtiniai tyrimai ir išteklių konsolidacija, neišnaudojamos mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybės.
Sprendimai apima kelis projektus:
Visiems prieinama gera mokykla ir šiuolaikinis ugdymo turinys;
Motyvacijos programa „Pirmiausia – mokytojas“;
Skaitmeninė švietimo transformacija EDtech;
Pasaulinio lygio mokslas;
Aukštojo mokslo sistemos kokybės efektyvumo užtikrinimas;
Vieninga ir efektyvi mokymosi visą gyvenimą sistema.
