Neskubėkite. Yra viena labai svarbi priežastis, kodėl nepadedu savo žmonai ir nesiruošiu to daryti.
Pas mane užsuko draugas, susėdome virtuvėje ir kalbėjomės apie gyvenimą. Pokalbio metu atsistojau ir pasakiau: „Tuoj išplausiu indus ir grįšiu.“
Draugas pažiūrėjo į mane tokiomis akimis, tarsi būčiau pranešęs, kad pasišalinu erdvėlaivio statybai. Pasimetimo ir susižavėjimo kupinu balsu jis pasakė: „Džiaugiuosi, kad padedi savo žmonai. Aš savo nepadedu, nes kai porą kartų tai padariau, ji to net nepastebi. Praeitą savaitę išploviau grindis, o ji net ačiū nepasakė.“
Grįžau į savo vietą, atsisėdau šalia jo ir paaiškinau, kad aš nepadedu savo žmonai. Mano žmonai nereikia pagalbininko, jai reikia partnerio. Aš esu jos namų partneris ir šioje partnerystėje mes turime skirtingas funkcijas, bet buities darbų atlikimas – tai ne „pagalba“.
Nepadedu savo žmonai tvarkyti namų, nes taip pat juose gyvenu ir man taip pat reikia juos tvarkyti.
Nepadedu žmonai gaminti, nes noriu valgyti ir man taip pat reikia gaminti.
Nepadedu žmonai išplauti indų po vakarienės, nes taip pat naudojau šiuos indus.
Nepadedu žmonai su jos vaikais, nes tai ir mano vaikai, o mano pareiga – būti jų tėvu.
Nepadedu žmonai skalbti, iškabinti ir lankstyti drabužių, nes tai ir mano bei mano vaikų drabužiai.
Šiuose namuose nesu pagalbininkas, esu šių namų dalis. O kalbant apie padėką, aš paklausiau savo pašnekovo, ar kai pastarąjį kartą jo žmona sutvarkė namus, išskalbė rūbus, pakeitė patalynę, išmaudė vaikus, pagamino vakarienę, ką nors organizavo – ar jis jai padėkojo?
Bet padėkojo ne šiaip sausu žodeliu „ačiū“, bet nuoširdžiai: „Brangioji, tu nuostabi!“
Ar tau tai neatrodo absurdiška? Argi nekeista, kad vieną kartą gyvenime išplovęs grindis tikiesi kažkokio ypatingo apdovanojimo už savo pastangas? Kodėl? Ar kada nors apie tai susimąstei, drauguži?
Galbūt pernelyg įnikai į „mačo kultūrą“, kurioje laikoma, kad visi buities darbai yra moters darbai?
Galbūt tave kažkada išmokė, kad visa tai pasidaro savaime, kad tau net nereikia stengtis? Na, tada girk ją taip, kaip norėtum, kad būtum giriamas pats, tokiais pat žodžiais ir taip pat jausmingai.
Padėk jai, būk tikras partneris, o ne svečias, kuris į šiuos namus ateina pavalgyti, pamiegoti, nusiprausti ir patenkinti savo poreikių. Jauskis kaip namuose! Savo namuose!
Tikri visuomenės pokyčiai prasideda nuo mūsų namų. Mokykite vaikus, kas yra tikra partnerystė šeimoje!
