Rugsėjo 10 dieną užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas atidarė tarptautinę konferenciją „Dveji metai po Drėlingo bylos: pokyčiai ir ateities perspektyvos“, kurioje buvo aptariama Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) bylos Drėlingas prieš Lietuvą reikšmė tarptautinės teisės ir istorijos požiūriu.
„Drėlingo byloje Europos žmogaus teisių teismas pirmą kartą sutiko su Lietuvos nacionalinių teismų vertinimu, kad partizanai – reikšminga lietuvių tautos dalis, todėl jų sistemingas žudymas turėtų būti laikomas lietuvių tautos genocidu. Tai buvo didelė pergalė prieš dvejus metus, ji taip pat labai aktuali ir šiandien, sunkiu hibridinių karų ir dezinformacijos metu, kai matome pasaulyje šiurkščius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus, grėsmes demokratijai ir net bandymus perrašyti istoriją“,- sakė M. Adomėnas.
Viceministras pabrėžė, kad žiauriausiu sovietų okupacijos laikotarpiu žuvo daugiau nei 20 tūkst. Lietuvos laisvės kovotojų ir jų rėmėjų, 120 tūkst. lietuvių buvo ištremti. „Tokia netektis mažai šaliai yra daugiau nei skausminga. Labai svarbu užtikrinti, kad po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje ir kitose Europos šalyse įvykdytų sovietinių nusikaltimų ir represijų atmintis būtų išsaugota ir perduodama iš kartos į kartą, kad šie nusikaltimai nebepasikartotų. Gaila, kad sovietiniams nusikaltimams nebuvo taikomas Niurnbergo procesas“, – sakė M. Adomėnas.
M. Adomėnas priminė, kad Lietuva nuolat atkreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį į pastarojo meto Rusijos veiksmus, kurie kelia didžiausią susirūpinimą dėl tarptautinės teisės pažeidimų, pavyzdžiui, dėl Lietuvos teisėjų, prokurorų ir tyrėjų Sausio 13 -osios byloje persekiojimo. Šiuos Rusijos veiksmus prieš Lietuvos pareigūnus Lietuva laiko politiškai motyvuotu atviru spaudimu Lietuvai, jos teismų sistemai ir teisėsaugos pareigūnams.
Rugsėjo 10 dieną užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas atidarė tarptautinę konferenciją „Dveji metai po Drėlingo bylos: pokyčiai ir ateities perspektyvos“, kurioje buvo aptariama Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) bylos Drėlingas prieš Lietuvą reikšmė tarptautinės teisės ir istorijos požiūriu.
„Drėlingo byloje Europos žmogaus teisių teismas pirmą kartą sutiko su Lietuvos nacionalinių teismų vertinimu, kad partizanai – reikšminga lietuvių tautos dalis, todėl jų sistemingas žudymas turėtų būti laikomas lietuvių tautos genocidu. Tai buvo didelė pergalė prieš dvejus metus, ji taip pat labai aktuali ir šiandien, sunkiu hibridinių karų ir dezinformacijos metu, kai matome pasaulyje šiurkščius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus, grėsmes demokratijai ir net bandymus perrašyti istoriją“,- sakė M. Adomėnas.
Viceministras pabrėžė, kad žiauriausiu sovietų okupacijos laikotarpiu žuvo daugiau nei 20 tūkst. Lietuvos laisvės kovotojų ir jų rėmėjų, 120 tūkst. lietuvių buvo ištremti. „Tokia netektis mažai šaliai yra daugiau nei skausminga. Labai svarbu užtikrinti, kad po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje ir kitose Europos šalyse įvykdytų sovietinių nusikaltimų ir represijų atmintis būtų išsaugota ir perduodama iš kartos į kartą, kad šie nusikaltimai nebepasikartotų. Gaila, kad sovietiniams nusikaltimams nebuvo taikomas Niurnbergo procesas“, – sakė M. Adomėnas.
M. Adomėnas priminė, kad Lietuva nuolat atkreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį į pastarojo meto Rusijos veiksmus, kurie kelia didžiausią susirūpinimą dėl tarptautinės teisės pažeidimų, pavyzdžiui, dėl Lietuvos teisėjų, prokurorų ir tyrėjų Sausio 13 -osios byloje persekiojimo. Šiuos Rusijos veiksmus prieš Lietuvos pareigūnus Lietuva laiko politiškai motyvuotu atviru spaudimu Lietuvai, jos teismų sistemai ir teisėsaugos pareigūnams.
